Kaip pavyti meną ir pralenkti save


2008 m. japonų režisieriaus Takeshi Kitano, Lietuvos auditorijai pažįstamo iš filmo "Lėlės", darbas "Achilas ir vėžlys". Įtariu, kad į filmą visiškai įsijausti gali tik menininkai arba menui prijaučiantys. :) Nes tie, kurie gyvenime tenori būti "sėkmingais" asmenimis, dažniausiai neitin vertina bet kokio meno bet kokią apraišką. :) Filmas - dviejų valandų trukmės, tačiau bent jau man, laikas neprailgo. Ar žiūrėčiau dar kartą? O jooo... Ir dar kartą, ir dar kartą, ir dar. :D
Apie ką. Apie menininką (kurį vaidina pats Takeshi Kitano), jo tragizmais paženklintą vaikystę, jo kelio paieškas, jo savanaudiškumą, jo atsidavimą. Ir apie jį supančius žmones. Jų supratingumą, jų ištikimybę...
Galėčiau, žinoma, ir daugiau su įrašu plėstis, bet ar verta? :D Verta tik pažiūrėti. :) Nes tiek minčių filmas sukelia! Vienas iš tų superretų atvejų, kai man pritrūksta žodžių. :D
Išvada, išžiūrėjus filmą, man atlumpsėjo štai kokia: labai labai labai svarbu bet kokioje situacijoje išlikti tuo grynuoju žmogumi, atmetant savo statusą, padėtį, savo profesiją, aistras, baimes. O juk tas grynasis taip greit pasimeta tarp skubėjimo, augimo ir nykimo... Ir labai svarbu turėti kažką šalia, kuris tave supras, kai nebesuprasi savęs net tu pats.
Liūdnieji retoriniai klausimai: kaip gali atrasti savo meno kryptį neieškojęs? Kaip žinoti, kad galbūt savo kelio taip niekada ir nerasi? Ir kas, jei esi tik kopijuotojas, bet ne menininkas?

Įvertinimas: 9.9/10

Komentarai

  1. uo :) kuoks įvertinims ;). Jap, pamenu, kai veizėjau jį su buvusia kambarioke per Kino pavasarį. Išties tik meną mylinčiam ar jame gyvenančiam suprantamas, graudus ir kartu šviesus filmas...

    AtsakytiPanaikinti
  2. Jo, dabar "Kino pavasario" filmus užtaikau pažiūrėti. :)
    O kiek tu balų jam duotum? :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...