Ten, kur pieno upės teka ir meduoliais sninga...


Mes, lietuviai, paprastai viduriuko neturime - arba labai aukštiname, arba su purvais save maišome: Lietuvos krepšinis - jėga, nerealu, geriau nebūna! Lietuviai - pavydūs, pikti, niūrūs - neduokdie tokius pažinti! :) Tiesa, dabar pastebiu, kad vis tik kažkoks viduriukas pradeda rastis - tai lietuviai, kurie į save žiūri su humoru. :) Vis tik, mano galva, daugiau tokių, kurie linkę į bambėjimą. Ir ne valdžia, sėkmingai naikinanti savo piliečius, kalta, tiesiog mentalitetas dar toks užsilikęs :). Būtent tokių tautiečių, bambeklių, daugiausia pasirinkę emigranto duoną. Arba gobšių, arba bambeklių, arba pagyrūnų. Visa laimė, kad yra, bet visa nelaimė, kad mažai :), ir tokių Lietuvos emigrantų, kurie tikrai garsina mūsų krašto vardą, tikrai stengiasi ir tikrai duoda medžiagos tarpvalstybinių kultūrų statybai. Paklausite, o kuriai kategorijai tu, Petrauskaite, priklausai? :) Aš esu per viduriuką. :D Dar nieko nenuveikiau, kad garsinčiau Lietuvą, tačiau ir nieko neprisidirbau: nei parko gulbes pjoviau, nei labdarą vogiau :D. Žinot, sunku būna ištisom dienom, kai nuolat girdi ir net kelis kartus per dieną, kiek kas kainavo (jei šitą toj parduotuvėj pirksi, tai - svaras 56 p., jei anoj - svaras 68 p.). Atrodo, čia tik ir yra didžiausias smagumas šnipinėti nuolaidų! Daugiau neapsimoka ką nors ir veikti! Ką?! Kokią dar knygą skaityti?! Apie ką tu čia? :D Ir graudu būna, kai kas nors džiaugiasi, pvz., pasisavintais staliaus įrankiais: "žiūriu - guli padėti, apsidairiau - nieko nėr, tai ir pasiėmiau". Ir visą šią istoriją palydi gudrus krizenimas. Ne, čia tai vagyste nevadinama. Paklauskite išsilavinusios lietuvių emigrantės, ar ji kada nors yra ką nors vogusi? Atsiprašau, paėmusi ką nors? :) Kur tau!!! :) Bus deklaruojama ne tik jos, bet ir visos jos giminės švari moralė, aukšti gyvenimo standartai ir tik po kiek laiko, kaip niekur nieko išsprūsta, kad ir rankšluostis, ir kavinukas, ir šaukštelių yra 'išnešta'. O dar po kiek laiko lyg žvirblis purpteli, kad ir ne po vieną... :D Man tai - vagystė. Na, taip, turbūt negrasinanti pragaro liepsnomis (tikėkimės. Kas ten žino, kaip mumis teis :D), bet vis tiek! Juk paimta tai, kas ne tavo!
Pasitaikė sutikti tikrai puikių lietuvių - paslaugių, padedančių, paremiančių. Nuostabių žmonių! Bet teko ir tokių, kurie, būdami iš to paties gimtojo miesto, praktiškai kaimynai, puikiai pažįstantys tavo tėvus, taip gali finansiškai nuskalpuoti, kad ojojoj!.. Ir kas begėdiškiausia, apsimes, kad kainos tokios ir turi būti! :) Turiu galvoje konkretų nuvežimo - parvežimo atvejį iš taško A į tašką B ir atvirkščiai. :) Čia tai vadinama 'mokėjimu gyventi' :). Nors kita vertus, visur taip vadinama. :) Jei moki pasidaryti pinigo, žinoma, nevagiant, nes tokie dalykai ypač aukštos moralės žmonėms neegzistuoja :), vadinasi, moki gyventi. :) Aš, jeigu ką, nemoku. Keista, kaip pažįstamas žmogus iš to paties miesto, Anglijoje moka digimonizuotis į kitokį - visai neatpažįstamą.
Didžioji Britanija - šalis, pasak mistikų, kur teka pieno upės, yra cukraus kalnai, pinigai auga ant medžių, o meduoliais sninga, - jau kuris laikas yra emigrantų topuose. O ten, kur popsas, daugiausiai pasitaiko pilkųjų masių... Tad gal ir nėra ko stebėtis, kad dauguma (dar kartelį pasidžiaugsiu, kad ne visi) susivienodėja su daugeliu ir jų akyse taip pat užsižiebia Anglijos svarų sterlingų ženkliukai. O per tuos ženkliukus nebesimato paprasto žmogiškumo.
Aišku, gobšus ir apsukrus ir Afrikoje - gobšus ir apsukrus. Bet, kažkodėl įtariu, kad Afrika dar nėra emigracijos taikinyje. :) Ten ir savų gobšių ir mokančių gyventi - per akis. :)

Komentarai

  1. Žinai, kaip sakoma, gerai ten, kur mūsų nėra ;) Pasakojau, kaip teko laukti lagamino oro uoste kartu su iš Dublino grįžusiais užsidirbusiais ir labai savim patenkintais tautiečiais. Fe. Nežinau iš kur tas net ne grobuoniškas, bet pasalūniškas būdas, iš kolūkių, iš sovietmečio? Bet liūtas nežiūri į hienos pusę ir jos amsėjimas jam nė motais :)

    (tiesa, apsukrus juk su p rašosi, ne su b)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...