Vis tiek tikiu


Tikiu žmonėmis. Kartais per daug. Atrodo, jei aš gero noriu, tai aplink mane irgi visi nori gero... Pamirštu, kad žmogus - toks sutvėrimas, kurio nagučiai prigimtybiškai lenkti į save. :) Aš ir neišskirtinė. Nes žmogus.
Vis tiek tikiu.
Nuo manęs pavargstama, iš manęs pasijuokiama, būna ir mano išnaudojimo atvejų. Kartais planuotai, kartais atsitiktinai. Tai, reikia pripažinti, žmogiška. Ne, nežmoniška, bet žmogiška.
Tiek tikiu.
Su manimi dalinamasi laime, kai ne aš tos laimės priežastis. Su manim džiaugiamasi visomis gyvenimo spalvomis, kai ne aš jas pateikiu Gamtos paletėje. Man pasakojama apie šeimynines problemas ir tuo pačiu laimę turėti šeimą, net jei su sunkumais.
Tikiu.
Man sakoma, kad esu mylima, kad nuostabi, kad nepaprasta... Bet mylima ne taip, kaip norėčiau, ir, tvirtai tikiu, turėčiau būti...
Tada nebetikiu.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...