Raudonos raudonos mano aguonos



Užsisvajojau. Labai stipriai, pastebėjau, dabar įkrentu į svajones. :) Sakoma, kad kai jau svajų pasaulis tampa artimesnis už tikrąjį, tai kažkas žmogaus gyvenime 'ne to" :)... Man lyg ir viskas gerai, bet... Gal pavargau? Gal lietuviškumo ilgesys baigia nukankinti?.. Garbės žodis, jei ilgesio vilkai taip ir toliau many staugs, kaip nors suregsiu, pasidarysiu, pasigaminsiu, susimeistravosiu kalendoriuką, kuriame, braukydama dienas, rodančias kiek dar liko laiko iki išvykimo į Lietuvą, jausiu didelį malonumą. :) Dar liko 25 dienos :P (kalendoriukas mintyse :) ).
Dar svajoju apie aguonas. Labai žavios gėlės, ar ne? Ugninės galvos kviečia gyvenimui. :) Lengvi lapeliai, rodos, permatomi, it drugio sparnelių plazdėjimas. Aguonos - įprasminimo simbolis. Gyvenimo įprasminimo. Taip ryškiai kviečia švęsti gyvenimą ir taip aiškiai pasako, kad nereikia pamiršti, koks tas gyvenimas yra trapus. Plyšti gali ir stipresniam vėjui pūstelėjus. Aguonų sėkliukės - irgi dviprasmybė. Jei nukris į derlingą žemę, šių trapuolių, kurios kvies gyvenimo šventei, bus daug daugiau. Bet jei sėklos žemės nepasieks, pakils su vėju ir nutūps gal ant nedraugiško gatvės grindinio, gal po mašinų ratais, o gal dar ilgai ilgai skrajos su vėju po gyvenvietes ir negyvenvietes, kol vis tiek kažkur išnyks. Kiekviena sėkliukė turi savo likimą - kartais derlingą žemę, o kartais arba draugišką, arba priešišką vėją. Bet turbūt nė karto aguonų sėkliukės nesiskundė, kad nešamos vėjo nepalietė dirvožemio... Aguonos kartais irgi būna varlės keliauninkės. ;)
Dar nesu mačiusi gyvai žydinčio aguonų lauko. Rugiagėlių esu, rapsų esu... :) Aguonų dar ne. Bet jei ir šiomis dienomis pažvelgusi pro angliškąjį langą į gatvę neišvysiu užsisvajojusios raudonos, tai niekis! Turiu vilties, kad raudoniu virpantis laukas man kada nors atsiskleis :).

Ačiū Monikos fotoaparatui už nuotrauką (pirma foto) ir kažkokiam vaikiui iš Vokietijos, kuris man atsiuntė atvirutę per postcrossingą :).

Beje, sveikinu visus su kalendorine vasara! :) Tikėkimės, bus graži ir, jei nepadykusi, tai bent jaunatviška ;).

Komentarai

  1. Taviškė foto puiki, puikiai pozavo aguonos :) įdomia asociacija pateikei/išsirutuliojai: aguona ir gyvenimo šventimas :) ir... oh! tas ilgesys... svajonės... gerai :) laukiam grįžtant, galėsim bandyt ieškot aguonų lauko svajonėms paganyti :) įtariu artimiausias kokiam tolimajam Afganistane :)))

    AtsakytiPanaikinti
  2. :D :D :D Nu! Tik grįžta Rima - taip ją - marš- į Afganistaną! :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Nereik į Afganistaną, praeitais metais tikrai mačiau laukelį netoli Panevėžio, važiuojant Pakruojo link ;) Supratai namioką, m? :D

    Ilgam grįžti?

    Man patiko kažakada Alinos daina Ramuma: tarp traukinio bėgių aguona žydėsiu..

    AtsakytiPanaikinti
  4. :DDD iškomandiruota svajonių pildyt :DDD tikrai, esu irgi mačiusi apie Panevėžį prie magistralės, dar su Darium sprendėm augina savoms reikmėms ar šiaip... :D ir per žinias rodė, mat draudžiama toookį kiekį auginti :) nelegaliai čia taip :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Grįžtu birželio 26. Atgal išskrendu liepos 11. Tad būsiu dvi sav. tiktais. Deja :(. O tai koks čia 'namiokas"? Kad ne į Afganistaną, o geriau jau į Pakruojį važiuočiau? :D Nu a taip a taip - tremtis. :D

    AtsakytiPanaikinti
  6. labai mielas tekstas, be galo ;). Truputį ne į temą - atsiminau vieną tetos posakį "kiekviena žuvelė nuverda savo putrelę". Kiekviena sėkliukė, kaip ir mes visi, turi savo likimą, ir kiekvienas įvykis, koks jis bebūtų, manau, veda link laimės ;)

    AtsakytiPanaikinti
  7. apie žuvelę tai čia geras!!! Negirdėjus. Na, jei įsivaizduoji tą 'žuvelės putrelę', 'neskanu' kažkaip patampa :D, bet posakis tai įdomus. :)

    AtsakytiPanaikinti
  8. aš irgi tokio nežinojau, reiktų tetos paklaust iš kur jis toks :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Ačiū, kad pasivaidenai mano blog'ė - taip atradau Tavąjį. Jau užkibus skaitinėju :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...