Praskleistas Neringos dangaus šydas


Bičiulės eilės buvo išspausdintos "Literatūroje ir mene". Šios kūrėjos poezija - antrasis mano prisilietimas prie jos pasaulio. Kažkas atpažįstama. Ir ne tik dėl to, kad jau turėjau galimybę žvilgtelti į jos ankstesnį kūrinį. Atpažįstama ta prasme, jog tai, ką jaučia ir kaip žiūri į supantį pasaulį eilėraščių moteris, yra artima ir asmeniškai man. Užsikabinau už kelių frazių. Nepyk, Neringut, kad išėmiau jas iš tavo eilių kaip iš Šventojo Rašto mėgstamas ištraukas :). Man jos dabar šviečia ir vaduoja iš praeities blogų bei gerų, tačiau truputį trukdančių gyventi, gyvenimo fragmentų.

Neringa Dangvydė


Tvarkant knygų lentynas, iš puslapių
Byra naivūs vaikystės herbariumai:
Žibutės, plukės, neužmirštuolės –
Trupa tarp pirštų,
Neatlaikiusios laiko.

---

turėsi dukrelę
juodais kaip anglis plaukais,
baltu kaip sniegas veidu,
kruvinom lūpom
siurbiančią pasakas.

---

Iš jo poezijos rinkinio
Ką tik išlankstėme
Savo karūnas.

---

Ant išgulėto priegalvio
Dalijamės vienu sapnu.

---

Ar tu čia? Kodėl ateini,
Kai ištarti buvimą kartu neįmanoma?

---

ir visas, kuris man nuo a iki ž patiko :)


Sukišusios galvas
skruostas prie skruosto
lankstom laiškų origamius,
žodžių gerves,
ant kalbos siūlo verdamos
iki pat apniukusio ryto.

Įgudusiais pirštais
išlankstau tūkstantąją –
tobula sparno linija
prakerta dangų
garsu.

Sakai, būk atsargi,
Nors skauda tau.

Daugiau Neringos čia :)

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...