Rasa ar ašaros? Pakibo ant blakstienų

Turiu Draugę. Ir labai džiaugiuos, kad ją turiu. :) Žmogus, kuris padėjo man daryti reklamą su "Svajonių sparnų" skrydžiais :D, kuris maitino keptais ryžiais, kai atseit valgyti nenorėjau :D, ir atidavė bilietą į Donato Katkaus orkestro koncertą. Žmogus, kuris visada yra tam, kad nesijausčiau, jog mano gyvenimas slysta iš po kojų.
Lina dabar gyvena Italijoje. Prieš išvažiuodama į ten ji man mistiškai kalbėjo apie kažkokią dvasinę kelionę, maniau, kad gal kokią piligriminę, o Lina tik mįslingai atitardavo, kad "panašiai" ir dar pridėdavo, kad ta kelionė priklausys ir nuo kito žmogaus. Tylėjau ir laukiau. Nors žudė mane tas nelemtas smalsumas. Į gabalus skaldė. :D Tai štai. Vieną dieną sulaukiu iš Linos žinių apie jos kelionę ir gaunu įrodymą, kad Gabrielis Garcia Marquezas iš tikrųjų gyvas :D.

Ištrauka iš Lincės laiško: "Vakar įgyvendinau savo didžiausią svajonę! Dievuli, beveik negalėjau miegot - taip viriau visa iš jaudulio. <...> Dirbau visą vasarą, kad nusipirkčiau kelionę į Meksiko miestą ir pamatyčiau savo akimis Gabrielį Garcią Marquezą.<...> Aš jį sutikau. Rimut, negaliu patikėt! Šitam milžiniškam, purvinam ir nesvetingam mieste! O jis sėdi sau krėsle ir siūlo man atsigert:), pasirašo man knygą ir juokiasi, kai aš sakau, kad atvykau jo susitikt, ir kad jis - didžiausia mano svajonė. <...> Neįgyvendinamų dalykų nėra".

Tikiuosi, mano mieloji, kad neįgyvendinamų dalykų tikrai nėra. :) Labai ačiū už įkvėpimą. ;)

P. S. Marquezas - mano dievas, o tu dabar - mano deivė. :D
P. P. S. Įrašo pavadinimas - iš Linutės eilėraščio. :)
P. P. P. S. Viskas publikuojama su autorės leidimu ;D.