Žvakutė tau ir tau ir man


Nesu Lietuvoj - neuždegsiu žvakutės ant tavo ir tavo kapo. Bet man Visi Šventieji patinka. Ne mirtim diena alsuoja - ši diena alsuoja gyvenimu. Mirei, išėjai, užgesai - kad ir kaip pavadintum, vis tiek tai nepakeis fakto - negrįši. Nežinau, o ir nesužinosiu, tu visai išnykai, ar tik tavo kūnas numirė, o toks dalykas kaip siela reinkarnavosi/ virto angelu/ tapo nematoma/ iškeliavo į Dangų/ klaidžioja Žemėje/ pateko it į sapnų karalystę... Bet man nesvarbu dabar šitai. Tu gyvas ir tu gyva, kol gyva aš. Taigi, žvakutė, kurią uždegiau ant savo kambario palangės, yra skirta ne tik jums abiems, bet ir man. Dėl to ryšio, kuris rodo mūsų jungtį, net kai tavęs ir tavęs jau nebėra.

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...