compassbetweenus

NE, ne vedybinės! :) Metų apžvalga ir kitų metų troškimai. :) Kas man pirmiausia, ir kas keisčiausia tuo pačiu, į galvą šovė, tai, kad esu nepaprastai dėkinga tiems žmonėms, kurie su manimi išbuvo, iškentėjo dar vienus metus. :) Ir dar daugiau - kurie su manimi nenutraukė ryšių net kai išvykau į JŪKEI :). Deja, kai kurie santykiai, sakykim... nurimo :), bet gal ir gerai? Išsikristalizavome kas kur, kas yra kas... O gal dar ryšiai atsinaujins, suintensyvės? :) Kaip tai nutiko su drauge Berta. :) Berta - mano kurso draugė iš universiteto. Ir vieną dieną - tadaaaammmm!.. :) Pati neatgaminu kaip... :) Mes - draugės. :) Likimo dovana? Dievulio gero linkintis pirštas? :) Berta įsišunijo mano rekomenduotą kalytę. Kalytė gavo Feniksės vardą. Nes turi šansą atgimti. :) Į ją nebešaudys, jos nebars, nemuš. Per Bertą, turiu pasakyti, ego veikiama, ir aš reikalingesnė šiame gyvenime pasijutau. :) Kaip jau rašiau savo fb profilyje: dėl vienos išgelbėtos sielos, verta eiti toliau. Nes juk

Rimtai planuoju šitai papasakoti savo mamai . :) Ir dar nuotrauką parodyti. :) Vieną gražią, bet šaltą žiemos savaitgalio dieną, teko garbė sušilti vidumi Musical Museum Brentforde (rajonėlis Londono Vakaruose). Muziejus mane užbūrė! Vienas geriausių mano kada nors lankytų! Jie netgi tokią muzikos mašiną, Wurlitzerį, turi! :) Pastatas iš išorės apgaulingas, nepatikėtum, kad jis viduje toks didis! :) O jau ten savanoriaujantys žmonės!.. Pasaka!.. Taigi, turėjau neišpasakytos garbės susipažinti su 83-jų Muzikinio Muziejaus gidu - Roy. Jis taip užbūrė, užhipnotizavo savo pasakojimais, jog net pamiršome padaryti nuotraukų ir tų muzikos prietaisų, kurie šiaip jau retai aptinkami kituose muziejuose. Muziejui ir jo aptarnaujančiam personalui - 10/10. Čia , jei ketinsite apsilankyti, daugiau informacijos, kurios iškart ir tiesiogiai google'as nerodo. Bet esmė šio mano įrašo kiek kita. :) Roy, pasirodo, jau daugybę metų yra vegetaras. "Štai toks buvau, kai nusprendžiau juo tapti&quo

Ir mano vienas jo eilėraščių-favoritų. :) Internete yra nemažai šio eilėraščio skaitymų, tikrai jis yra perskaitytas Cameron Diaz veikėjos filme 'In Her Shoes'. :) Skaityti rekomenduotina garsiai. Dėl ritmikos. Dėl savotiško užkalbėjimo. Jei, žinoma, jais tikite. O dabar toks magiškas metų laikas, kad gal ir visai verta jais patikėti. ;) i carry your heart with me(i carry it in i carry your heart with me(i carry it in my heart)i am never without it(anywhere i go you go,my dear;and whatever is done by only me is your doing,my darling)                                                       i fear no fate(for you are my fate,my sweet)i want no world(for beautiful you are my world,my true) and it’s you are whatever a moon has always meant and whatever a sun will always sing is you here is the deepest secret nobody knows (here is the root of the root and the bud of the bud and the sky of the sky of a tree called life;which grows higher than soul ca

Tai įvyko dieną prieš Šv. Kūčias. Deja, visiškai nekvepėjo šie nutikimai šventiškai. Taigi... Išeinu iš lietuvių krautuvės, nusipirkusi viską Kūčių stalui (ir vis tiek tą VISKĄ, kas svarbu ir reikalinga šventiniam stalui, palikau namuose :P), laukiu autobuso. Pro mane praeina treninguotas vyrukas skusta galva, užsimaukšlina gobtuvą, nuplėšia kažkokią dalį nuo ryškiai oranžinio popierėlio, priklijuoja popierėlį prie itin populiarios juodaodžių kirpyklos, paima kitą tokį pat popierėlį ir eina indų parduotuvės link. Iš indų parduotuvės sklindanti šviesa nušviečia vyruko veidą ir aš matau, jog vyriškis - iš Rytų Europos. Lenkas, lietuvis, Latvijos rusas - bet kas. Indas, krautuvės savininkas, nudžiunga pamatęs vyriškį, entuziastingai pasveikina jį, treninguotasis džiugiai atsako ir greit išeina. Man tas vyras toks, na... neįprastas pasirodė, kažkoks... įtartinas, kad, matyt, į jį per daug įsispoksojau. :) Nueinantis Rytų Europos atstovas tai pastebėjo ir nudelbė akis it niekur nieko.

A Winter Message A flake of snow in flurry thro’ the air Had landed as a kiss upon my cheek:   A secret message, just for me to share;   To take to heart but never dare to speak About or presuppose to other eyes Your open feelings – distant though they are. And so, upon your lips, my OWN surprise:   A flake of snow returned from me afar. Copyright © Mark R Slaughter 2010