Žodis, tampantis kūnu


Sakoma, žodis gali prikelti arba užmušti. Visiškai sutinku. Truputėlį pavydžiu žmonės, kurie neima per daug į galvą, kas jiems ką pasako... Tai arba labai savimi pasitikinčios personos, arba labai laimingos – turinčios kažkokį šydą nuo negatyvios verbalizacijos. Na, ir teigiamos, žinoma... :) Tai vat dabar ir susimąsčiau, kodėl žodis gali tiek daug? Juk yra tokie dalykai kaip jausena, elgesys, mąstysena... Kodėl tik žodis talpina šitokią energiją? Iš kur tokia galia, jėga, galinti išskirti žmones visam laikui, sutaikyti didžiausius priešus, pakeisti savijautą, įbauginti iki mirties, įvaryti rimtus kompleksus, ar suteikti gyvenimą pakeičiančių akimirkų?

Pradžioje buvo žodis. Ir žodis tapo kūnu.

Garbės ŽODIS!.. Mistika kažkokia... :)

Komentarai

  1. Gal dėl intencijos? Nesąmoningas gestas (nekalbu apie gestų kalbą, kuri juk turbūt irgi laikoma verbaline?) irgi gali įžeisti, įskaudinti, paguosti, bet tai ne toks intencionalus dalykas kaip ištartas žodis, ne toks koncentruotas. Gal dėl to.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gal. Vis tik, zodis - kazkokia magija. Tos jo galios niekaip neina visiskai paaiskinti.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Būkit žmonės - nesveikinkit

Rumi šnabždesiai

Yurgos yuvelyrika