Komplimentai

Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet" :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau, negu vienas toks pacanas :). Šis komplimentas, tai jau visas cielas priėmimas į rimtų futbolo fanatikų, kur moterys retai apsireiškia, draugiją! :) Taigi, aš džiaugiuosi pripažinimu :D. Na ir dar įstrigo komplimentas iš pažįstamo meksikiečio, kai jis pasakė, jog aš esu visiškai iš kitos planetos :D. Sakysite, ko čia dabar džiaugiesi? Kad tave nevisprote laiko? :D Matote, regis, supratau, kad ispaniškai šis komplimentas skamba su didele pagarba ir meile ir tikrai natūraliai. :D
Kas iš esmės yra komplimentas? Tai - įvertinimas. Pripažinimas, kad esi geras ar geriausias! Komplimentai, esu tuo visiškai tikra, yra reikalingi kaip oras visiems. Tik ribotais kiekiais. :D Žinoma, noro juos išgirsti dažnumas priklauso nuo individo. :) Aš, asmeniškai, esu iš tų individų, kurie be galo vertina retus, bet solidžiai pasakytus komplimentus. :) Tikrai pažįstu merginų ir vaikinų, kurie kikena iš laimės akutes vartydami, kai išgirsta komplimentą, kuris beveik tiesos neatspindi ir, svarbiausia, jie tai žino! :o Pvz., pasako kas, kad megztinis labai įdomus, nors iš tiesų tai reiškia, kad "aš tokio tai tikrai niekada nesivilkčiau" ir "kas čia per do skonis tavo? Nori kaliause darže dirbti?" Jie tai žino! Bet kažkokiu magiškai veikiančiu būdu su tuo kaliausiniu megztiniu jaučiasi tikrais šaunuoliais, diktuojančiais madas. :)
Būna situacijų, kai jautiesi vertas komplimento, tačiau niekas, lyg užkeikta, nemato tavo grožio/ gero darbo/ pan. Tad kas belieka daryti? Eini ir praktiškai išsireikalauji komplimento. :D Na, bet, aišku, ta pagyra ilgai atmintyje neišsilaikys.
Vienas su išore susijęs komplimentas man iki šiol gan gražus atrodo, nors, sutinku, banalus jis :), buvo toks, kad mane įsimylėti galima vien dėl mano akių ir nagų :D :D :D. Iš pradžių kaip kokia kanopinė pasijutau, bet po to, atsižvelgdama į tai, kas tą komplimentą man skyrė, ir suprasdama jo nebanaliąją reikšmę, su savo kanopiniais jausmais susitvarkiau. :D Žinau, kad viena panelė iki šiol skraido it su sparnais prisiminus komplimentą apie jos kojų pirštus. :D Situacija buvo tokia, kad jos tuometinis draugas ją tarsi ir pristatė savo bičiuliams per vieną vakarienę. Na, daugmaž įsivaizduoju, kokio tipo jo draugai ir jis pats, nes, kai vienas jo draugas paklausė, kodėl jis įsimylėjęs būtent tą merginą, vyras atsakė: "Nes jos kojų pirštai yra seksualūs". Ir tada, pasak tos merginos, visi pasilenkė po stalu apžiūrėti jos pirštų. :D Aš susilaikiau nuo komentaro: "Ar tikrai lenkėsi žiūrėti tik kojų pirštų?" :P :D Kartais tiek nedaug iki laimės žmonėms reikia... :P
Komplimentai paprastai nepasuka gyvenimo kita vaga. Vien pasakymas: "Esi nereali panikė" :D, dar nerodo, kad esi tobula ir komplimento sakytojo bei komplimento gavėjo santykiai bus puikūs ar išvis klostysis kaip nors toliau. :) Tačiau komplimentai skatina pasitempti, stiebtis gerųjų žodžių kryptimi ir jaustis reikalinga.
Tad iki šiol manau, kad man pats pats didžiausias komplimentas yra... mano draugai.