Padžiazuokim :)

Už lango vyksta pasaulio GALAS - mano kaimynai indai - o jų čia piiiiilna - švenčia savo a la Naujuosius metus - Diwalį. Fejerverkai raižo dangų, kaimynai plačiai šypsosi, plaikstosi moteriškių aukso ir nelabai siūlais siuvinėtos skaros, linksmai linksi vyriškių turbanai. :) Man belieka įsilieti į šviesos šventę ir įsilieti į džiazą. Puiki radijo stotis. Relaksinanti sudirgusį protą. :) Neseniai atsirado skyrelis 'Holiday Jazz'. :) O po to pažiūrėsiu per youtube VISUS kareivių coming home'us. :) Pacifistė esu, pacifistė... Bet visada jautriai reaguoju į visokius sugrįžimus. Man tai - kaip laimingos pasakų pabaigos. Vaikai apsikabina tėčius, rauda, tėčiai iš glėbių nepaleidžia vaikų, taip pat rauda. Kariškių tėvai suklumpa iš laimės, žmonos spiegia iš netikėtumo ir taip pat verkia pasikūkčiodamos, o šunys nenustygsta vietoje pamatę savo taip mylimą šeimininką. Verkiu su jais ir aš. Ir man palengvėja. Nes jie grįžo namo. Į šeimą. Pas savus. Nes jie gyvi. Nes jie vis dar laukiami. Vis dar mylimi. O ryte pamatau savo ištinusį nuo džiaugsmo ašarų veidą ir vėl įsijungių jazz radio - džiazuojant lengviau net ir laukiamajam pas gydytoją sėdėt. :D