Daugiau kulinarinis nei įprastai ir Ačiū kasdienybei :)

Nežinau vaikučio vardo, bet tai turbūt pats laimingiausias vaikas, prarytas ryklio :D

Daug gerų dalykų dedasi mano gyvenime. :) Pvz., darbe. O savo darbą aš myliu (nepaisant pasitaikančių nesklandumų ar paburbėjimų - kam jų nepasitaiko? :)) ir, kai kiti pastebi, jog aš jį myliu ir, būdama darbe, neskaičiuoju laiko, man glosto širdį. :) Ir savimeilę, aišku. :P Tos dėkingumo dozės už visą mano gyvenime esantį gerumą vedama noriu su Jumis pasidalint, mano mylimi skaitytojai ir sekėjai, dar keliais man reikšmingais dalykais. :)

1. Mano labai mėgstami kulinariniai el. dienoraščiai ir puslapiai iš užu užsienio :) Dėl nuotraukų ir puikių idėjų. Žinau, kad kulinarinės temos dabar ant bangos, o žalia mityba, per visus galus kišama vegetarinė virtuvė, kuri jau turbūt beveik daveikė mėsėdžius, irgi mados reikalas, tad visų mėsos valgytojų atsiprašau, kad vėl lendu su vegetarinėm ideologijom. :P Bet tai - mano ideologijos. Daugiau ar mažiau.

            http://www.thefirstmess.com/

            http://golubkakitchen.com/     (šitą puslapį dar mėgstu dėl to, nes tai - JAV gyvenančios rusų emigrantės kulinarinis blogas. Atrandu jame tam tikrų... sakykim, kultūrinių sąsąjų :))

           http://www.mynewroots.org/site/recipes/

2. Gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad šitaip įklimpsiu į aštresnius patiekalus! Ot atradimas! Aišku, aštrumas aštrumui nelygu, o ir dėl pačios sąvokos galima ginčytis - aš tikrai negalėčiau (apsisaugojimo dėl "žodis - ne žvirblis" posakio turiu prirašyti "kol kas") su pasimėgavimu valgyti TIKRĄ tailandiečių maistą: kepintas juodųjų pipirų šakeles etc... Mano aštrumo mantra jau kurį laiką yra "adžika adžika aaadžiiiikaaaa". Ta tikra. Su daug druskos. :) Naminė. :) Ir dažni mano naminiai bendri pasibuvimai prie stalo atrodo taip: ryžiai ir adžika. Visi valgo mėsą, pvz., šašlykus ir visokias salotas su majonezu bei dešrike, o Petrauskaitei iškart būna padedama ryžių ir visas indelis adžikos (made in Šiauliai by lietuvė :)). Į darbą neseniai pradėjau nešiotis indelį su konservuotais jalapeno pipiriukais. Visiškai natūralių jų neįveikčiau. :) ("Kol kas"). Ir japoniška virtuvė. Gyvenime nebūčiau pagalvojus, kad patiks japoniška virtuvė. Nepatiko man ji Lietuvoje. Ilgai nepatiko ir čia, Anglijoje. O dabar!.. Nedievinu, bet mėgstu. Labiau nei labai, bet šiek tiek mažiau negu "VAJEZAU!" :)

3. Detektyvai. "Trileriai", - anglai teigia. Gavau gimtadienio proga dovanų kortelę į 'Waterstone's'. Dar nelabai žinau, ką pirksiu. Būčiau Lietuvoj, įsigyčiau Marinos Stepanovos "Lazario moterys" (vertė Sigitas Parulskis!), o šįkart teks pagalvoti. Detektyvą kokį tikrai prigriebsiu. Ir turbūt klasika kvepiantį. :)

Ir pora puikių užrašų apie knyginėjimus iš soc. puslapių bei KAS YRA ANARCHIJA JUNGTINĖJE KARALYSTĖJE :D

Na, nevisada nevisada taip... Kartais gali būti ir atvirkščiai :)