Akmenėliai iš Riminio


Žinot, būna taip, kad suabejoji savo paskirtimi Žemėje. Svarstai savo reikalingumą, naudingumą, prasmę. Būna, kad ir su apatija tenka pakovoti. Vis tiek visada išvada nusidažo juodai: VISI MES VIENĄ DIENĄ MIRSIM. :P
Tada labai labai praverčia turėti šalia kokią nors gražią ir gerą akimirką. Mano akimirka šįkart yra Colinas - bendradarbis, iš kelių savaičių atostogų Riminyje parvežęs man keturis paplūdimio akmenėlius (labai gražus angliškas žodis "pebbles" :) ). Tuoj paaiškinsiu savo laimę iki graudulio dėl tų akmenėlių: pirma, aš niekada neatsisakau akmenėlio(-ių) kaip lauktuvių iš svečios šalies - labai puikus, išradingas ir pigus būdas "apkeliauti" ne vieną kraštą. :D Antra, pats tas faktas, kad kažkas, su savo mintimis vaikščiodamas paplūdimiu, į pasivaikščiojimą netiesiogiai pasikviečia ir tave, yra vienas dosniausių žmogaus poelgių! Tas momentas, kai esi pakviečiamas į kito asmens dieną, manau, yra visa tai, apie ką kalbėjo Mažasis Princas ar mokė Jėzus.:) Dalinimosi akimirka.
Viena bendradarbė, apžiūrėjusi akmenėlius, puolė priekaištauti, ko aš jai nesakiusi, kad akmenėlius kolekcionuoju, ji būtų iš Turkijos man GRAŽESNIŲ, SPALVINGESNIŲ parvežusi... Kaip mane stebina tokie žmonės! Be to, kad jau ir taip labai negražu kritikuoti dovanas, kuriomis kitas asmuo džiaugiasi, tai dar ir tvirtini, kad jau tavo parinktos lauktuvės bus gražiausios, geriausios, skaniausios, šauniausios, puikiausios ir kitokios -IAUSIOS! Man nereikia -iausių, taip aptituluotų kitų akimis! Colino akys užfiksavo gražiausius, įdomiausius ir verčiausius parvežti dovanų man. Už tai ir gražesnių akmenėlių, už tuos, kuriuos Colinas padovanojo, Riminyje nebėra. :) Kaip ir nebėra gražesnių akmenėlių Gotlande, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Nicoje, Palangoje bei Karlėje... :D
Ir tik dėl tokių gyvenimo akimirkų kaip Colinas pasaulis įgauna prasmę. Nors trumpam.

Komentarai

  1. Aš irgi akmenėlius kolekciuonuoju. Ir dar pasivogtus daigelius iš viešbučių gėlių vazonų. O šį rudenį per Poetinį Druskininkų rudenį gavau smėlio iš menininkų paplūdimio Gotlande :)
    Ričardas Šileika padovanojo. Tikriausiai mano veide buvo parašyta, kad tyliais vakarais įkišusi ranką į stiklainiuką Šventosios kopų smėlį dar pažarstau... Tokios ir kolekcijos :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. :D Tau tai smėliukas iš Gotlando, o man tai akmuo rajos formos. Ir nemažas. :D Reikia gal jau man kokias išvadas daryti... :D
    Kai tik pradėjau skaityti apie daigelius, iškart prisiminiau kaip užpraeitam PDRe sakei, kad vagiliauji. :D Nu bet, Neringa, tu man pasakyk... Kodėl viešbučiai? :D

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Būkit žmonės - nesveikinkit

Yurgos yuvelyrika

Rumi šnabždesiai