Laimės pojūtis


Fern Flower by Vilenchik. vilenchik.devianart.com

Žinot, tikrai negalvojau, kad užaugus gyvenimas būna toks... skubus. Kad jis taip greitai bėga!.. Negalvojau ir kad gyvenant eilinį eiliniausią gyvenimėlį, gali būti laiminga. :) Jokių nuotykių. Jokių adrenalinų... Taip, suaugėliai sako, kad kiekviena diena - kelionė, iššūkis, kad mylėti reikia akimirkas ir jomis džiaugtis. Ir mes - tie visi suaugėliai - esame teisūs. :) Bet juk ne taip įsivaizdavome savo gyvenimą, kai buvome vaikai? Aš, pvz., norėjau būti mokslininke - dainininke. :D Rizikuojanti gyvybe, bet vis tiek nerianti tirti sūkurių, o išnėrusi padainuojanti mane kokiam egzotiško krašto kaime garbinantiems žmonėms. :D Ypač artimomis su Dievu dienomis pasvajodavau būti vienuole. :) (Nenusimenam!!! Visko dar gali būti! :D Tik dėl sūkurių tyrimo abejoju :D). Ir nebuvo mano svajonėse jokios skubos. Buvo įsivaizduojami saulėlydžiai su gitara rankose, buvo jaukūs vakarai nuosavame name, beveik vienkiemyje, buvo daugybė daugybė kelionių ir teatro studijos Italijoje... :) Bet kita vertus... :) Aš nesakau, kad dabar esu nelaiminga. Tai būtų absoliutus ir be galo šiurkštus melas! :) Be to, kad tikrai kiekvienąkart kraupstu pagalvojus, kad laikas kaip smėlis nesustabdomai ir neatsekamai - tiesiog kažkur - pažyra, esu (keista!) visai laiminga, kad nestudijavau Italijoje :D, kad nenoriu nerti į gelmes užsiimti moksliniais tyrimais ir kad egzotiško krašto kaime nebrazdinu gitara. Ar kad išvis ja nemoku brazdinti :D. Užtenka mano kriokimo vonioje ankstyvais rytais rūškanoje Anglijoje ar susiraukusioje ir viskuom nepatenkintoje Tauragėje, užtenka gyvenimiškų sūkurių ir šiaip visokių verpetų kasdienybėje - nereikia niekur nerti. :D Na, ir, žinoma, tiesa, jog geriausios studijos - paties likimo. :) Ir teatras - visada panosėje. Juk gyvenimas - tai teatras, o mes visi - aktoriai. :) Bet čia jau tiesiog optimistinė gaida šitame įraše. :) Juk iš tikrųjų - daugiau ar mažiau, tačiau visi suaugėliai, vertinant vaikiškomis akimis, tampa eiliniais kareivėliais. Dirbančiais, pavargusiais, supykusiais, susinervinusiais, besišypsančiais, verkiančiais, dvejojančiais, kvatojančiais, rūpestingais - su visomis žmogiškomis jausmų spalvomis ir visokiais jų atspalviais. Eiliniai ne eiliniai kareivėliai... Gerai, kai tiems eiliniams toks gyvenimas patinka. :P Ir būtent tai mane labiausiai dabar stebina - mano laimės pojūtis visiškai priešingame vaikystės svajonių poliuje.





MAGIC FERN FLOWER by Ausra Paulauskaite

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...