Bučinys iki sielos gelmės


Tai papostino mano bičiulė Neringa savo fb profilyje. Likau užburta. 





M. Cvetajeva – R. M. Rilke’i, 1926 m.

Myliu tave ir noriu su tavim užmigti, draugystė nemėgsta lakoniškumo. Bet sakau tai kitu balsu, beveik pro miegus ir jau giliai įmigus. Tai skamba visai kitaip negu aistra. Jei tu mane paimtum pas save, tai paimtum tu pas tave – les plus deserts lieux. Net kas niekada nemiega, norėtų išsimiegoti ant tavo rankų. Iki sielos gelmės – toks būtų bučinys.

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...