Benamystė

Prieš Kalėdas, sakoma, reikia atiduoti visas skolas, išpildyti pažadus, užbaigti pradėtus darbus, susitaikyti su priešais... Asmeniškai aš negalėsiu savo gerųjų darbų sąrašėlyje prie kai kurių punktų padėti po pliusiuką (patikėkit, tikrai tariu "deja"), tačiau ką tikrai padarysiu, tai parašysiu šį bei tą apie filmą, apie kurį savo brangiam draugui ir ex klasiokui Donatui senų seniausiai žadėjau "kompase" parašyti. :) Manyčiau, Kalėdų senelis galėtų užsimerkti prieš mano neitin pavyzdingą ir neįkvepiantį elgesį šiais metais, ir priskirti šį įrašą prie išpildytų pažadų bei užbaigtų darbų, taip nebeliktų problemiško klausimo dėl dovanų padėjimo po eglute.:P Tad, Donatai, čia tau! (Ir tau, Kalėda) ;).
Taigi... "The House of Sand And Fog" (liet. "Smėlio ir rūko namai"). 2003 m. Režisierius - Vadim Pelerman. Puikiai ir tiesiog nepakartojamai pagrindiniai vaidmenys suvaidinti Jennifer Connelly, sero Beno Kingsley ir Rono Eldardo. Daug pagiriamųjų žodžių skiriu ir aktorei Shohreh Aghdashloo, vaidinančiai Nadi Behrani.
Apie ką. Apie tai, kaip žmogus iš tiesų gali būti niekuo dėtas ir tiesiog patekti į žlugdančią valstybės aparato bei gyvenimiškų aplinkybių sistemą. Taip jauna moteris Kathy (Connelly) netenka savo namo, o emigrantas pulkinininkas Behrani (Kingsley) įklimpsta į nepalankią jam ir jo šeimai situaciją. Taip susipina dvi skirtingos, bet abi nelaimingos istorijos. Kathy nori atgauti namą, pulkininkas nenori prarasti būsto, kurį jo šeima jau pradėjo vadinti namais. Kathy padeda jos vaikinas - policininkas Lesteris (Eldardo). Tiesa, jis persistengia spausdamas pulkininką Behranį išsikraustyti iš namo, tačiau iš žmogiškųjų pozicijų pareigūną supranti - ko tik nepadarysi dėl žmogaus, kuris yra brangus? Filmo kulminacija sukrečianti. Namai yra ne namas, kuriame gyveni. Namai - tai šeima, kurios netenka ir pulkininkas, ir Kathy. Kelios besiblaškančios sielos, žmonės, kurie tarpusavy tarytum kovoja dėl pastato, iš tiesų turi bendrystės jausmą, paguodos ir paramos matą. Taip jie net nenorėdami labiau tampa sąjungininkais negu priešais. Ben Kingsley personažas miršta (taip taip... išdaviau :P) tokiu pat būdu kaip ir kitas šio aktoriaus personažas filme "Sleven" :D. Tad, juokauju, kad antrąkart taip pat mirti nebe taip baisu. :D
Rimtas iki graudulio filmo momentas: Kathy, policininko paklausta, ar Behrani šeimos namas yra jos, kiek patylėjusi atsako "ne". Taip parodoma, kad tas namas iš tikrųjų yra niekieno. Kad visi gyventojai net faktiškai ir gyvenę tame name, iš tiesų visą laiką buvo benamiai.
Filmą vertinu 9.7/10 (pagal amžinųjų vertybių, aktorių meistriškumo, kameros darbo, kuriamų dialogų, jeigu yra, spec. efektų, netikėtų sprendimų, natūralumo kriterijus).
Jei reikėtų man sudaryti asmeninį filmų šimtuką, šis filmas į jį tikrai patektų.