Gimtoji Tauragė

Visų pirma - gimtoji Lietuva. :) O ji snieguota, pusniuota ir parduotuvėse nedraugiška :D. Nervina mane anglai su tuo savo perdėtu "sorry", bet, aiškiais, įpratau, kad su manimi prie kasų pardavėjos sveikinasi, o jei vežimėlį ar krepšelį užkliudo koks kitas krepšelis ar vežimėlis, pasigirsta "sorry". Suprantu, kad švenčių sezonas, kad visi pavargę ir stresuoti, bet juk nebūtina "Maximoj" stumdytis, kai vietos prasilenkti tikrai yra? O pardavėjos tikrai pralementi nors "Sveiki" gali... Viskas - nebevivėsiu... :) Pasidžiaugsiu. :) Nors kol kas mano visos "atostogos" telpa į kabutes :D ir aš niekur iš Tauragės nepajudėjau, vis tik džiaugiuos, kad galiu miegoti rytais iki blogumo, o šildo mane aplipę katinai. :) Rami toji mano Tauragė. Pilkoka. Na, šiaip balta, nes sniegas tokį rūbą uždėjo :), bet žmonių nuotaikos pilkokos... Visi vieni kitus pažįsta, apkalbos sklinda greičiau nei pats apkalbų taikinys apie tai sužino :D, bet man čia ramu. Gal dėl namų, gal dėl katinų, gal dėl šventinio sniego, gal dėl gausybės dovantotų įvairių obuolių (!) pyragų, gal dėl visko kartu paėmus.
Šiek tiek liūdna dėl nukirstų parko medžių, tarp kurių vaikščiojo mano vaikystė - net darau lanką, kai turiu pro juos eiti. Nėra man čia graudesnio vaizdo, kai jų pjuvenos šoka vėjy...
Na, o šiaip... Pavargau nuo ultramagnetinio superdinaminio megapolio, jei taip nuostabiai jaučiuos Tauragėj? :)

Ant mano tualetinio stalelio šalia lovos yra tokia iš vadinamojo sendaikčių turgaus pirkta muzikinė dėžutė, kuri groja "Tyli naktis" melodiją ir kurioje anksčiau akivaizdžiai tūnojo sausainiai. :) ŽŽŽŽŽŽŽŽiaurybastingai nuostabi ta dėžutė! Labai ji man patinka! Bet tik šiandien pamačiau, kad (mistika mistika!) ji turi mano katino vardą :)! Maniškis - Lambertas. Tauragiškių tarme - Lamberts. :) Tad... Kalėdos tikrai stebuklų metas. :) :) :)