Darni kaimynystė


Name gyvename septyniese. Labai džiaugiuosi savo kaimynais: jie – gėrio ir ramybės avatarai. :D Pora ukrainiečių, pora bulgarų ir mes – trys lietuviai. Namie, kai būna sudurtinis susiėjimas, kalbamės rusiškai (kartais išeina truputėlį bulgariškai, ukrainietiškai, lietuviškai ir angliškai :D. Ir nieko! Susikalbam. :D). Manyčiau, visiems sunkiausia buvo išmokti kitataučių bendranuomininkų vardus. :) Kaimynė bulgarė iki šiol sunkiai atsimena Vyto vardą. :) Tačiau atsimena lietuvės Inesos vardą. Taigi, istorija: Vytas apačioje pakalbėjo su kaimyne bulgare virtuvėje, girdėjau, sakė, kad Inesa darbe, dar keliais žodžiais persimetė ir nuėjo į savo kambarį. Lauke pradėjo lyti, o lietuvių rūbai džiūsta lauke. Bulgarijos atstovė, būdama virtuvėje, tai pamatė ir nuskubėjo Vytui pranešti apie lietų. Beldžia į duris ir, greičiausiai nebežinodama kaip paraginti greičiau klumpes nešti laukan, o Vyto vardą vėl pamiršusi, sako: „Inesa? Inesa? Dožd edot“ (liet. „lyja“) :D. Atidaro duris Vytas: „O! Sposibo“. :D
Sakau! Vis tiek visi susikalbame. :)

O aš kurį laiką Name buvau RiNa. :) Darbe irgi. :D

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...