compassbetweenus

Photo: www.ve.lt Ši knyga mano paminėti būtinų romanų sąrašėlyje tūno jau kuris laikas. Perskaičiau ją praeitąmet. :P Tik kaip visada tinginystė nesibaigiantys darbai superužimtoj mano dienotvarkėj (blush) nedavė laiko brūkšelti kelias eilutes. Ruta Sepetys 'Tarp pilkų debesų' (2014 m., lietuviškai išleido 'Alma littera', vertė Lina Būgienė). Žinau, kad šis romanas skaitomas ir užsieny (nepriskiriu savęs prie užsieniečių, šiuo atveju turiu minty Youtube vloggerius :)). Norėjau perskaityti 'Between Shades of Gray' angliškai, tačiau pasitaikė kaip tik taip, kad atsidūriau Tauragės viename knygyne ir iš patriotizmo knygom nusipirkau 'Tarp pilkų debesų'. :) Knyga apie Sovietų okupacijos pradžios Lietuvoje tremtis į Sibirą, šiek tiek atspindinti ir pačios R. Sepetys giminės tragediją. 1941 m. gabios dailininkės ranką turinčios penkiolikmetės Linos inteligentiška šeima iš gimtojo Kauno ištremiama į kraštą, į kurį buvo tremiami visi, neįtikę sovi...

Photo credit: David Garcia Gal ir labai drąsiai išsireikšiu, bet!.. Pavasarėja! :) Būna dienų, kai taaaip pakvimpa gaiviu, šviežiu - pavasarišku oru! Mano namų vidiniam kieme (kai kas jį vadina gardenu  :)) apsigyveno tikrai dainingas paukštukas, kuris netgi trečią nakties pabudus, puikiai girdi, nenustojęs muzikuoti. Pamišėlis , garbės žodis... Juk kaimynystėj gyvena ir lapės, ir daug išdidžių, belen ko neėdančių katinų, kurie, kad ir kaip ten su išdidumu būtų, savo medžioklės instinktų nepraradę... Užtat, matyt, rytais randu po pievelę daugybę neelegantiškai išbarstytų šiukšlių iš mūsų plastikinių atliekų rūšiavimo maišų, už kurių rankenėlių, greičiausiai, per neapsižiūrėjimą, užkliūta ir bandymo išsivaduoti metu tempta keletą ar keliolika žingsnių, bei laimingai, kone besijuokiant čirpiantį tą patį paukštuką. :) Ar jis išvis miega kada??? O dabar apie literarūrą. :) Į darbovietę "Red' žurnalas atgabeno 2015 m. kovo mėnesio numerių. Dovanai . :) Tai vienas tų žurnalų...

Pasirodo, taip. :) Ir dar gal koks kavos puodukas šalia :) 'Batuotas katinas' netokiem batuotiem :) O aš jų 'pasimetimą' puikiai jaučiu! :) I can feeeeel your pain brothers and sisters! :) Gal dar ne, ką?..  Ooo!.. Kad visos Salės tik dėl to ir būtų laimingos! :)  Oro uostuose panašiai atrodau. Tik suknelių nebūna... :) Darn gražuolė žalia su taškiukais!  Oi eičiau eičiau... :)  O ši foto buvo nupotkinta  Tauragės 'Pegase' specialiai bičiuliui Kasparui, kuris priglaudė katinėlį Liūtą ir kuriam katinėlis Liūtas visiškai susuko galvą :) 

Eilėraštis tarytum mano Mamai ir man. :) eilėraštis gėlės ketvirto aukšto lange, gali spėlioti kas čia gyvena, gėlės čia gyvena                     (Donaldas Kajokas; "Mirti reikia rudenį" (2000 m.) ) :) Tik tiek, kad mūsų lange dar nuolat gyvena ir kačių/katinų. :) Ne mūsiškis, bet vis tiek gražus :D

Žinot, būna tokių dienų, kai visą dieną išbendravusi anglų kalba, anglų kalboje ir pasilieki... :) Pareini namo, žiūri kokią linksmą nesąmonę per youtube ar BBC žinias ir komentuoji. Angliškai. O komentuoti - bet kokia kalba - didžiam kitų susierzinimui aš mėgstu. :P Taigi. Pirmosios pošventinės dienos darbe. Tvarkau direktoriaus archyvą. 25 metai popieriuje! Lietuva dar net nebuvo atgavusi nepriklausomybės!!! Taigi. Tvarkau. Rūšiuoju, datuoju, atidedu, daugumą popierių nešu sushredint. Popierius per tiek metų sukaupė padorų sluoksnį dulkių, o aš vis dar pagauta švenčių dvasios, dėviu savo rožinį su baltom snaigėm kalėdinį megztinį. Mano visas veidas ir visa apranga gražiai nusėdę suodžių sluoksniu... :) Buvau tikras deimančiukas tarp ofiso sienų! :D Prieš išeinant namo, užsuku į tualetą nusipurtyti visko, kas nereikalinga. Spoksau į veidrodį ir negaliu patikėti, kad iš jo atgal į mane žvelgianti žmogysta - ta pati aš! Minkau savo patinusius, pajuodusius paakius, valausi kaktą ir k...

Begėdiškai nupaparacinau :P Bičiulė, kuri man žvilgsniu bakstelėjo į šį vyriškį traukiny, pamačiusi, jog griebiuosi savo mobylkės, paklausė: 'Ar išprotėjai?' ir nelaukusi atsakymo, kaltai sukdama akis į lango pusę ir nervingai braukydama kaktą, pridėjo: 'Tik garsą išsijunk.' :D Myliu savo draugus, garbės žodis! :D O Oslas, žinokit, tikrai paliko, kaip labai skaitančio miesto įvaizdį. Ir, kaip matome iš šios nuotraukos, teisingų knygų skaitytojų miesto. ;) :P