Baltais pūkeliais krinta snaigės
![Vaizdas](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEike0YgaF2o_HbNWiju0PVF7tLQotAN5Q6WnqJGh_cRD0EKgB6Jq3Sz41wrz5XOrNgm4B4ko_z2yrImUU_lS01rOz90zPdMJzyVnDgks_EgAel1SA5o69ETA24gbZNPbp__xn7l-kknwxk/s320/20090919_0124%255B1%255D.jpg)
Greitai greitutėliai bandysiu parašyti šį paskutinį 2010-ųjų rudens įrašą. Kadangi noriu apvalaus 150 blogo įrašų skaičiaus (snobizmas ne kitaip!) ir noriu iškilmingai taikaus šio vienetinio rudens išlydėjimo bei jaukaus ir tvirto šios vienetinės kalendorinės žiemos sutikimo. :) Manau, žinote a. a. maestro Vytauto Kernagio dainą "Paukščiai". Tai štai. Ši daina, žiūrint į Londono snaigių šokį, sukosi mano makaulėje iki negalėjimo. Mano negalėjimo. :D Man, žinokite, nėra liūdnesnės rudens išlydėtuvių dainos. Aš rimtai. Gerai, kad snigo, nes kitaip visai juoda diena būtų pasidariusi... "Išskrido paukščiai iš namų. Tylu - jų meilės giesmės baigės". Jei imtume eilėraštį atskirai nuo muzikos - išgyventi dar galima, bet jei su muzika... Atleiskite, einu išsiverkti... :D :P Kai kas galėtų paprieštarauti: "Ir ko čia žliumbti? Graži, lyriška daina, plius su viltimi, kad tie paukščiai sugrįš - "jie grįš pavasarį saulėtą. Ir džiugins jaunus ir senus daina tiek syki