compassbetweenus

Ch. Bukowski Nužiūrėta iš ''Kitos knygos'' tinklalapio. Laaabai patinka vizualizacija :) Su meile prisimenamas filologynas ir jo dekanas. :) Nemirštanti tiesa ir klasika Šitą patriotiškai kišu visiems anglakalbiams, jei tik būna parodomas nors menkiausias susidomėjimas lietuvių kalba :) Paranojinis :D Tai - mano svajonių namai. :) Biblioteka tik minimum tokia. Ir augintinių bus daugiau :)

By Viktor Nizovcev Vaizduotės vitražą apleisto namo verandoj Išdaužė vėtra šiąnakt spalvotų stikliukų saują Traiškau sugniaužtą ir teka ryškiom akvarelėm Kraujo šešėlis krinta ant slenksčio kadaise Šilto nuo žingsnių glamonių ‒ kad reikalingas Buvo kad pėdos  jį glostė vakarą rytą Kur įsisupęs į dūzgiantį vasaros orą Tarpo jazminas žiedlapių pūgą paskleidęs Mums ant plaukų tarsi nuometus šilko ploniausio Kol nesukarpė jų kregždės praskrisdamos lizdui Jau nebereikia. Dangus jau žaibų apkabintas. Tik pro kiaurymę apleisto namo verandoj Smilksta pavargę tavo, Pajace, žibintai. Neringa Dangvydė

http://imgur.com/a/iVK8a Nusižiūrėta iš draugės, vis dar tampriai susijusios su filologija, fb profilio. :) O etimologija mane visada domino, tad dalinuosi etimologiniais-kartografiniais atradimais ir su Jumis. :) Ir, jei dar nesate susidomėję, gal susidomėsite ir kažkiek  apsikrėsite FILOLOGIJA? :D Who wouldn't? :D

Kurto Vonneguto gerbėja :) Vienas mano dievukų - A. Camus Į širdį įkritęs E. E. Cummingso eilėraštis :) Jei negali gyventi be kalbų, knygų ir kitų humanitarinių dalykų - studijuok. Jei gali be to gyventi - rinkis ką nors kitą. Visada rinkis atsakingai. 

Už lango vyksta pasaulio GALAS - mano kaimynai indai - o jų čia piiiiilna - švenčia savo a la Naujuosius metus - Diwalį. Fejerverkai raižo dangų, kaimynai plačiai šypsosi, plaikstosi moteriškių aukso ir nelabai siūlais siuvinėtos skaros, linksmai linksi vyriškių turbanai. :) Man belieka įsilieti į šviesos šventę ir įsilieti į džiazą . Puiki radijo stotis. Relaksinanti sudirgusį protą. :) Neseniai atsirado skyrelis 'Holiday Jazz'. :) O po to pažiūrėsiu per youtube VISUS kareivių coming home'us . :) Pacifistė esu, pacifistė... Bet visada jautriai reaguoju į visokius sugrįžimus. Man tai - kaip laimingos pasakų pabaigos. Vaikai apsikabina tėčius, rauda, tėčiai iš glėbių nepaleidžia vaikų, taip pat rauda. Kariškių tėvai suklumpa iš laimės, žmonos spiegia iš netikėtumo ir taip pat verkia pasikūkčiodamos, o šunys nenustygsta vietoje pamatę savo taip mylimą šeimininką. Verkiu su jais ir aš. Ir man palengvėja. Nes jie grįžo namo. Į šeimą. Pas savus. Nes jie gyvi. Nes jie vis da

http://homepage.tinet.ie/~sebulbac/burton/home.html Paskaitykit, kam įdomu. :) Kas nori pažiūrėti, ar Timas Burtonas eiles kuria taip pat kaip ir savo filmus. :) Taip pat, žinokit. :) Aš jo 'The Melancholy Death of Oyster Boy' įsigijau 'Tate Gallery'. Ir per pusvalandį, laukdama savo pietų restoranėly, suvalgiau. Ir kikenau. Vien dėl to lengvai suvirškinamo absurdo. Turbūt tik Timui Burtonui (na, ir dar gal keliem jo pasekėjam. Tik keliem, tiesa??? :P) visai smagu skaityti šiurpulingas pasakas savo vaikam prieš miegą. Arba deklamuoti savo kūrybos eiles. Taip pat vaikam. Taip pat prieš miegą. :) Nes juk nieko NIEKO linksmo, kai tėtė sukramsnoja savo likimo nuskriaustą sūnų kriauklės galva vien tam, kad tėtei potencija atsirastų. :D Bet va... Juokiuos. Arba undinėlė, kuri, išduota savo mylimojo, nusiskandino kartu su sūnum?.. Arba džiugus eilėraštukas apie berniuką, kuris vietoj akių turėjo vinukus?.. Arba berniuką, kuris gimė metaliniu robotu? Nes jo mama mylėjosi