compassbetweenus

Nežinau, kaip žodžiais išreikšti šią su visa Lietuva susijusią laimę ir... pasididžiavimą... Taip, aš - lietuvė. Tautos, kuri atlaikė badą, marą, visas tremtis, emigracijas ir atlaikys balažin dar ką, atstovė! :) (Blogybių, esančių Lietuvoje, šiame įraše neminėsiu specialiai. Tai - ne šventinei nuotaikai :D). Šita mergaitė, penkiolikos metų kūdikis , parodė, priminė, koks yra tikras , kad ir šiek tiek mistifikuotas, tipiško lietuvio stereotipinis portretas. Kitaip sakant - charakteristika. :) Jo būdas, jo tikslai, jo širdis, atsidavimas, darbingumas, atkaklumas. Tą akimirką, kai Rūta Meilutytė laimėjo Lietuvai auksą, galiu lažintis, praktiškai visų Lietuvos piliečių krūtinės išsipūtė iki padebesių. :D Ir nemanau, kad vien dėl to, jog Lietuvai tai - pirmasis auksas šiųmetėje Olimpiadoje. Ne. Kažkur pasąmonėje iškilo tos, protėvių, Lietuvos personifikacija-personažas, be žodžių, vien akimis sakantis: "Mes galime VISKĄ". :) Labai labai ačiū Rūtai už tai, kad yra atkakliai i

Birdy - atlikėja iš UK. Šešiolikmetė, čiulbanti ulbanti tikrai kaip koks paukščiukas :). Mergaitė, sunkiai ištariama pavarde ir už širdies griebiančia muzika :) Beje, kalbant apie paukštukus... ;) Gera knyga. Tikrai gera. Nesudėtinga. Bet tai nereiškia, kad neįdomi ar - dar baisiau - bloga. Šiukštu - netgi labai vykusi!!! :) Bent jau mano vaizduotė skaitant drebėjo for sure... :D

Toks artimas šitas paveikslėlis! :) Gaila, kad nežinau autoriaus... :( Pamačiau jį publikuotą viename vienos kačiulės socialiniame tinklalapyje... Skaityk, skaityk mane dabar, mano nuostabioji gyvenimo knyga! Atnešk į mano kasdienybę kitų kasdienybes, kitų gyvvenimo knygų kitokį raštą ir įvairialaikes mūsų dabartis!!! Ak! :)

Šiomis dienomis pasaulis švenčia Ernesto Hemingvėjaus 113-ąsias gimimo metines. Šia proga vyksta daugybė renginių visose šalyse. Tačiau jų gausa, žinoma, pirmauja JAV. :) Panašiausio į žymųjį rašytoją baltabarzdžio vyriškio - "Papa" - kasmetiniai rinkimai (man visi dalyviai iki vieno beveik identiški ir dar, sakyčiau, Kalėdų senelio giminaičiai :D), E. Hemingvėjui skirtų muziejų lankymai, filmų, sukurtų pagal Hemingvėjaus romanus, peržiūros ir daugelis kitų pramogų. :) Į vieno gana žymaus festivalio programą akį galite užmesti čia . :) Kaip Jums E. Hemingvėjaus kūryba? Iš šio rašytojo biografijos man yra įstrigusios jo meilės audros ir galima teorija, kad būtent jis davęs pavadinimą kokteiliui "Kruvinoji Merė". :D Foto: Reuters

Prasideda mano savaitgalis. Ta prasme... TIKRAS. :) Planų nėra, Į DARBĄ šį šeštadienį VIS DAR NEREIKIA!!! :O :D Ilsėsiuos ilgai ir nepadoriai (neįtikėtina, bet per ilgąsias atostogas irgi galima pavargti :D). Ieškosiu interneto platybėje visokiausių naujienų, valgysiu "Miglę" ir "Fortūną" - saldžiąją dalį Lietuvos :) ir gersiu n puodelių kavos. :D Ir lai ištinka mane alergija - tiek to!!! :D Tik šioj nuotraukoj galiu žiūrėti į vorą ramiai. :D Ir kitos foto visai LABAI nieko. :) Some music news with the Newsboys :) Beje, ne mano čia pusryčiai... :D Bet jie atspindi mano šeštadienio rytinę nuotaiką. :D

Miega šalia manęs mano pūkis – Lambertėlis, aš jo vilną periodiškai vis brūkšeliu, ir pradeda mano mintys siųsti mano katukui meilius žodelius. :) Mano angelėlis. (Mūza-angelėlis miega balkone, todėl tik Lambertas sulaukia mano meilių žodžių. :D) Ir taip kone savaime ant mano rašomojo stalo atsiduria Francis Melville „Angelų knyga“ (NAUJOJI ROSMA, 2003, iš anglų kalbos vertė Vytautas Kundrotas, ir netgi parašyta, jog išspausdinta Kinijoje. :D Nuostabus atvirumas. :)) . Pirkau ją seniai, kai angelologija domėjausi kur kas intensyviau negu dabar, po to knyga buvo padėta į lentyną ir primiršta, tačiau vis tiek man liko svarbi. Dėl informacijos. Dėl angelų vardų. :) KAS GALI BŪTI GERIAU???!!! ONOMASTIKA + ANGELOLOGIJA!!! C‘mmon ! :D Knyga gražiai iliustruota – man tik trūko prie kai kurių perfotografuotų dailės kūrinių pavadinimų ir autorių pavardžių, bet nėra ko per daug kabinėtis, nes knygos gale dėkojama „Quarto“ leidyklai už suteiktą teisę naudotis iliustracijomis. Ir prie kai kurių

Seniai seniai, tais neatmenamais laikais, kai buvau studentė :P, sumaišiau bibliotekoje dviejų asmenybių vardus: Nijolės ir Viktorijos. :D Čiupau vieną kažkieno perskaitytą poezijos knygą, šventai įsitikinusi, kad griebiu savo dėstytojos Viktorijos Daujotytės eiles. Bet pačiupau Nijolės Daujotytės. :) Ir nesigailiu. Tuo metu, skaitydama, pamilau. Gal tikrai nebūna gyvenime atsitktinumų? :) Tai buvo debiutinė poetės eilėraščių knyga „Vienmečiai augalai“ (2003 m.). "Vienmečiai augalai" pelnė Zigmo Gėlės premiją. Šįkart antroji poetės knygelė – „Pro lapus“ (2009 m.). Negaliu palyginti kūrėjos pirmosios ir antrosios knygos eilėraščių, nes pirmųjų tiesiog neprisimenu. :D Tik išlikęs tas lengvos harmonijos ir stipraus patikimo jausmas. :) „Pro lapus“ knygoje randamas neprastas paprastumas, piešiantis gamtos magiją, kartais – žmogiškuosius išgyvenimus. N. Daujotytės poezijos stiprioji pusė – netarpiškas bendravimas. Jokios sienos: jokių tarptautinių žodžių rūbų, jokių fantastinių is

Mamos artima draugė – logopedė bei pedagogė, dirbanti su specialiųjų poreikių vaikais. Norėdama pasikelti kvalifikaciją ir tuo pačiu įnešti į šeimų, auginančių vaikus su specialiaisiais poreikiais, bendruomenę indėlį, išleido knygelę „Kuriame pasaką“. Prie knygelės išleidimo prisidėjo net Tauragės savivaldybė. :) Beje, visiems, kam aktualu spausdinių leidyba, rekomenduoju kreiptis į „Utenos Indrą“ – ilgai ieškota, tačiau rasta leidykla leidžia puikius, gražius, kokybiškus spausdinius. Pateisina ir kokybę, ir yra verta dėmesio ekonominiu požiūriu. Žinoma, svarbiausias indėlis į knygelės atsiradimą – iš pačių vaikų galvelių, fantazijos teritorijos. Jie piešė iliustracijas ir kūrė pasakas. Tokią ryškią – sodrių ir įvairių spalvų vaikišą knygelę seniai mačiau! Tekstai per ne lyg neredaguoti, tad, akivaizdu, jog norėta eilinio skaitytojo akį prikaustyti piešiniais. Linksmiausia man buvo skaityti pasakas be galo. :) Vaikams buvo pateiktas pasakos be galo kūrimo modelis, tad jaunimėlis ir r

Porą savaičių praleisiu tėvų žemėje. :) Na, ir dar Vilniuje – draugų žemėje. :D Sėkmingai vykdau kilgoramų susigrąžinimo akciją – neatsisakau kelių patiekalų matinimo nė iš vienos siūlančios pusės, pildau buvusią priverstinę neskaitymo tuštumą – štai kokį straipsnį , rašytą kolegės, pasilikau desertui :). Labai norėčiau būtent į Neringos Paryžių. Paskaitykit – vilioja, masina neišpasakytai. :) Visada malonu grįžus prasinešti pro namų biblioteką. :) Netikėtai joje aptikau Teresės Ūksienės poezijos knygelę „Tėvynė ir širdis – viena“, išleistą 2010 m. ir kažkokiu stebuklingu būdu atsidūrusią mūsų namų bibliotekoje. Mama į knygą irgi žiūri kaip iš dangaus nusileidusį angelą – nepaaiškinama, kad tokia knyga atsidurtų pas mus ir dar labiau nepaaiškinama, kokiu būdu ji vis tik pas mus apsigyveno. :) Tad kodėl „tokia knyga“ neturi daug šansų pas mus apsigyventi... Nenoriu pasakyti, kad poetės Ūksienės poeziją kažkaip brokuoju , tiesiog be Vinco Kudirkos eilių, kurios dauguma atvejų yra tikr

Omeny turiu Juditą Vaičiūnaitę. Poetas Algimantas Baltakis savo poezijos knygoje „Vienuolynas“ plunksnos kolegę pavadino seserimi Judita. :) Taigi, ši miesto poetė man yra KAŽKAS TOKIO. :) J. Vaičiūnaitė – drąsiai teigiu – mano mėgstamiausia poetė. Nepaprasto talento kūrėja! Seniai seniai su vienu universiteto laikų kolega kalbėjomės apie literatus savo kūriniuose rodančius Vilnių. Buvo minimi Ričardas Gavelis, Antanas Škėma, o bičiulis taip pasakė: „Mane su Vilniumi geriausiai supažindino Judita Vaičiūnaitė“. Ne tiek konkretūs architektūros statiniai, ne tiek adresai ar konkrečios istorijos vaikšto po J. Vaičiūnaitės Vilnių, kiek pati sostinės, ypač senamiesčio, dvasia: aura, kvapas, charakteristika. Rimtis. Reikia pasakyti, jog poetė nerašo išskirtinai vien apie Vilnių. Vaičiūnaitės poezijoje yra ir meilės, aistros, mitologinių temų. Tačiau menininkės poezijoje grynos gamtos temų nėra. Jei gamta ir prasimuša kur nors eilių rimuose, ji būna supinta su architektūros detalėmis, gatvės g

Garbės žodis!!! Aš kada nors, kaip dabar jaunimas (:P) sako, užsilenksiu prie kompo bepirkdama lėktuvo bilietus... Ir taip su technologijom nedraugauju, stresą kelia visokios nepažintos erdvės, o čia dar bilietus reikia pirkti! Priverstinė draugystė su technologijom ir nepažintom teritorijom - stresas du viename ... Brrr... :( Esu pavargus (bet laimingai :P), miego trūkumas atiminėja po truputėlį iš manęs grožį (:D), o aš va murksau nete , verčiuos visokias įlaipinimo sąlygas, bagažo registracijas, ieškau pigesnių kelių iki oro uostų, kolegė italė vis dar neatsigauna, kad jos šalies futbolo rinktinė čempionate liko antra - ir dar taip gėdingai :D. O aš, kaip gera bei suprantinga bendradarbė, palaikau jos liūdesį fb komunikacijos priemone... Mano kavos puodelis pasiekė dugną - visai degradavo ir nepaliko Rimučiukui nė lašo... Ryt laukia nauji iššūkiai darbe ir po darbo, manyje kaupiasi visa griaunanti įtampa ir save raminu tik tuo, kad: "Rima, ATSIGAUSI!!! Dar kol kas tvardykis