Dantis už dantį? :)
![Vaizdas](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiShXBYR99UNF555a-4IBz55UfJQgcb7k7N2z6NGjrvjFdia-jtG0itDE_LXX9zE4K8_K0clEei3HYBiypoJ9Ehr3hvsvHmeXs7HXkQXMn1QuHzyAk-STKhurSQ50U6FxUkdVotQA8idc0/s320/EAR277%255B1%255D.jpg)
Dabar nuskambėsiu turbūt kaip visai kokia farikt :D, bet rizikuoju: paprastai, kai pametu vieną kurį nors auskarą, mano gyvenime nutinka kažkas labai labai gero ar smagaus. :) Kad ir kaip būna gaila auskaro, bet su nekantrumu pradedu laukti, ką šis auskaro netekimas iššauks – koks čia džiaugsmas mane aplankys? :D Dabar dar perskaičiau straipsnį apie amuletus ir talismanus ir radau pasiteisinimą dėl džiugesio laukimo pametus kokį nors brangų daiktą – netekus asmenybės energijos prisigėrusio, prie tos asmenybės prisirišusio daikto, tarsi atiduodama duoklė artėjusiai nelaimei, todėl nelaimė mus aplenkia (kad ir laikinai :P), ir mus užklumpa netikėtos, tačiau labai lauktos laimės akimirkos. :D Taigi, nežinau, ar galiu auskarus, kitus papuošalus ar šiaip man reikšmingus daiktus vadinti talismanais ar amuletais, bet poros savaičių pametimo rezultatai tokie: pamestas nuo n-tos klasės turėtas tušinukas, padovanotas už kažkokį laimėjimą kažkokiam konkurse, pamestas man labai patikęs žaliai žvil