Laimės pojūtis
![Vaizdas](https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEicJPng9qUKm6eHwdMBZRCv3eeH7sv_hd8TRktmDQBNWYRvWzotnKiWlic8EcAU1dC3u78SSz7oXP2pFfe_E8AbVqq6ka3adVTObB5f2GrCpZhyt9p-zQEX_IrI36I4yt59nyND3BEci7Y/s320/Fern_Flower_by_Vilenchik.jpg)
Fern Flower by Vilenchik. vilenchik.devianart.com Žinot, tikrai negalvojau, kad užaugus gyvenimas būna toks... skubus. Kad jis taip greitai bėga!.. Negalvojau ir kad gyvenant eilinį eiliniausią gyvenimėlį, gali būti laiminga. :) Jokių nuotykių. Jokių adrenalinų ... Taip, suaugėliai sako, kad kiekviena diena - kelionė, iššūkis, kad mylėti reikia akimirkas ir jomis džiaugtis. Ir mes - tie visi suaugėliai - esame teisūs. :) Bet juk ne taip įsivaizdavome savo gyvenimą, kai buvome vaikai? Aš, pvz., norėjau būti mokslininke - dainininke. :D Rizikuojanti gyvybe, bet vis tiek nerianti tirti sūkurių, o išnėrusi padainuojanti mane kokiam egzotiško krašto kaime garbinantiems žmonėms. :D Ypač artimomis su Dievu dienomis pasvajodavau būti vienuole. :) (Nenusimenam!!! Visko dar gali būti! :D Tik dėl sūkurių tyrimo abejoju :D). Ir nebuvo mano svajonėse jokios skubos. Buvo įsivaizduojami saulėlydžiai su gitara rankose, buvo jaukūs vakarai nuosavame name, beveik vienkiemyje, buvo daugybė daugybė