compassbetweenus

Nežinau... Lyg ir nejaučiu artėjančio rudens... Gal dėl to, kad čia Anglja ir šermukšnių sirpimas bei lapkritys prasidėjo dar liepos vidury? Gal dėl to, kad mano visi mokslai užsibaigę ir dabar tesu tik eilinė darbuotoja, be studentiško 'spirgo' gyvenime? :) Et, pati sau nuobodi... :) Skaitau savo draugų ir šiaip pažįstamų blogus , visi kažkaip reaguoja į rudenį: tai nostalgiškai, tai šiurpiai, tai liūdnai, tai aprauda vasarą :). Nenorėjau aš niekaip į tai reaguoti, nes, kaip jau minėjau, ateinančio rudens nejaučiu... Tiksliau, nejaučiau. Šiandien vienas bendradarbis pasakė, kad išvyksta į savo gimtąją šalį tęsti mokslų (atvykęs jis buvo tik vasaros praktikai), visą kolektyvą supažindino su jo 'pakaitalu' :) - žavia mergina, kuri bus žymiai ŽYMIAI griežtesnė už jį :) ir tada mane toks... sunkiai įvardijamas jausmas apėmė. Baigiasi. Baigiasi vasara. Ateis ruduo-liūdesys? Ar ateis ruduo-ryškios gyvenimo spalvos? :) Ar ir vėl bus viskas tipiška? Norėsis gaminti ką nors iš ...

Tai, kas dabar pūpso prieš jūsų akis, kūriau porą naktų :D. Labai paprastai, tiesą sakant. Aptikau šitą imidžo keitimo funkciją www.delfi.lt skiltyje 'Gyvenimas' (išsamiau čia ). Deja, vyrija nelabai šioje imidžinėje ką nors sau pritaikys (na, nebent gražesnius auskarus norėtų pasimatuoti :D). Taip pat man nuolat strigo skruostų ryškalai ir kepurių matavimasis. Užtat koks neišpasakomas malonumas mėruotis akinius ir vis naujas šukuosenas!.. :P Šukuosenas - todėl, kad ar taip ar taip NORIU KIRPČIŲ ir čia tiesiog patvirtinimas, kad man jie tinka :P, o akinius - nes realybėje akinius nuo saulės man ypačiai sunku išsirinkt. Gal, sakau, dėl to, kad mano nosis nuolat pabalnota kitais akiniais? :D Tad štai jūsų teismui "darbo" rezultatai :D. Per daug rimtai į tai nežiūrėkite. :) Žinau, kad va tokių imidžinių programų yra pilnas interneto pasaulis, bet aš pirmąkart su tuo žaidžiau, nes kaip tik ant darbastalio po ranka turėjau apygerę nuotrauką. :D Trigrašis Po Rašto. Ma...

Gyvendamas užsieny YPAČ pajunti, kad iš tiesų esi lietuvis. :D Nori nenori, neoficialiai atstovauji savo šalį. Ir, rupūžėle rugienose, taip norisi ją atstovauti gerai! Turi apsikaustyti informacija, kad ir pačia minimaliausia ir esmingiausia , nes esi tarsi savo šalies turizmo informacijos centras ar net savotiška ambasada :D. Neabejoju, kad daugelis jau šitai žiūrėjo. Žinau, kad ne viską ponas Denis pamatė, žinau, kad nėra viskas taip spindinčiai faina , kaip jis nupasakojo, o bet tačiau... :) Su malonumu dabar šitai siuntinėju savo užsieniniams draugams, o ir pati su mielu noru karts nuo karto pasižiūriu. Nes smagu, kad giria mano šalį. :) Na, ir, žinoma, smagu žiūrėti, kaip laidos vedėjas kaštavoja trauktines "Auloj" :P. Essential Lithuania. Tašytė iš manodrabuziai.lt

Aš ir vėl širdingai pasinėrusi į dokumentikos realybės šou :P. Ir vėl giriu vieną tokią pramoginę- patariminę laidą "Hotel Inspector" su vedėja Alex Polizzi priešaky. :) Nors pavardė aiškiai išduoda šios viešbutininkės itališkas šaknis, nuostabiai angliška tartim Alex eina daryti tvarkos į visų tipų viešbučius viešbutėlius. :) Moteris - šalyje pripažinta ir vertinama viešbutininkė. Nors pati su vyru užsiima kepimo verslu, tačiau yra atsakinga už vieną savo mamos viešbutį. Tad gal iš čia ir kyla visos žinios, kurios tikrai, mano supratimu, praverčia kai kuriems viešbučiams, besišaukiantiems pagalbos, atsistoti ant finansiškai tvirtų kojų. :) Malonumas žiūrėti šią laidą! :) Ne tik dėl griežto Polizzi tono, bet ir dėl viešbučio pradino taško bei judėjimo transformacijos link vertinimo. O koks malonumas stebėti itin užsispyrusius viešbučių savininkus!.. :D Suprantu juos, o ir kas nesuprastų! Ar lengva pripažinti, kad tavo paties meilės vaisius - viešbutis - merdėja ir ar lengva...

Debesų artimą grožį atradau neseniai - kai pradėjau skraidyti plieniniais paukščiais. :) Vaikystėje žiopsodavau į debesis tai parkritus ant žolės, tai šiaip užvertus galvą. Žvaigždės, debesys, žydinčios vyšnios ir maži katinukai - nieko nebuvo gražiau. :) Na, ir Mama. Nuostabus grožio pasaulis. :) Dabar, kai esu susipažinusi su debesimis skrisdama virš jų ir per juos, galiu drąsiau kalbėti ir siūlyti: jei norite susikurti stebuklingą pasaulį arba padovanoti brangiam žmogui ką nors labai labai ypatinga, padovanokite debesį. :) Tiesiog. Žinote, dabar ir sklypai Mėnuly dovanojami, ir kometos, ir bevardės žvaigždės... O jūs pabūkite originalūs - padovanokite debesį. ;) Visiem savo draugams, artimiesiems - labai mylimiems žmonėms - dovanoju po gražiausią debesį! Tokį, kuris atspindėtų Jus. Bendrai kartu ir kiekvieną individualiai. Noriu, kad būtumėt laimingi. Tad draugiško debesėlio, mano brangieji! :) Jūsų Pumpotaukšlis :)

Mano nesaname pasaulėlyje prasisuko du filmai: "Julie and Julia" (rež. Nora Ephron) ir "Shutter Island" (rež. Martin Scorsese). Pastarasis filmas lietuvių vertime yra "Kuždesių sala", rusų - "Ostrov Prokletje" (dovanokit už, spėju, klaidingą rusiškų žodžių rašymą, aš tik rusiškai kalbėti temoku ir tai - visada ne apie tai, apie ką reikia :P). "Julie ir Julia" - romantinė kulinarinė komedija-rimtas reikalas, apie kurį tikrai girdėjote nors šiek tiek, nes apie filmą kalbėta ir rašyta įvairiausiais aspektais: ir iš grynai kulinarinės perspektyvos, ir svarstant jį kaip tiesiog filmą, ir aptariant viską po truputį: aktorių darbą (panegirikos Meryl Streep ir kažkodėl dažniausiai Amy Adams numenkinimas), iki Julios Child projektą internetinėje platybėje. Pažiūrėti filmą, ypač tiems, kurie nelabai linkę į kulinariją, galima, o gal net ir reikia. :D Nekulinarams vilties suteikiantis filmas ;). Bet šiaip jis didesnio įspūdžio nepaliko. Čia pažiūr...

Nereikia, kad man atneštum turtus, laimę, užtikrintumą, saugumą, ramybę ant lėkštutės. Man užtektų, jei ištiestum man obuolį, atneštą iš savo sodo. obuolys atriedėjo iš wunderkabinett.co.uk

Būna dienų, kai norisi likti toje stadijoje ir toje vietoje, kur esi, ir tai tau kuo puikiausiai sekasi. Jokių lemtingų tiltų. Būna dienų, kai supranti, kad judėti reikia, nors nesinori. Nes tiltas atsiranda. Kad ir tolumoj suboluoja. Dar būna dienų, kai nori judėti, bet negali. Yra tiltas, tik, pvz., kojos neklauso. Arba, rodos, lėktum bėgtum, bet kur tas tiltas, vedantis į priekį??? Geriausias laikas būna tada, kai tiesiog judi į priekį. Kai tiesiog eini per tiltą. Nežiūri, nei kokia jo kokybė, atrama ar kas po juo ir išvis - net nesvarstai ar tiltas realus, ar žingsniuoji sapnuodama. Geriausia, kai tiesiog eini į naują gyvenimą, į naują save, į naujus potyrius. Ir net jei kitapus tilto lauks nusivylimas ir nusvilimas, vis tiek reikia tikėti, jog ėjimas buvo/yra gerai. Vienareikšmiškai. "Oscar on the Shaky Bridge" by inphotos.org

Reikėtų pavadinime pridėti žodelytį "fantastiška", kaip kad vieno vaikystės serialo pavadinime :), tačiau ir be šio žodelyčio man jau žinoma, kad ši moteris - fantastiška. :) Ji - tai mamos draugė nuo amžių pradžios. Nuoširdžiausia mamos draugė. Niekada nemoralizuojanti, nevartanti akių dėl "keistų" gyvenimų, "keistų" pasirinkimų ar "keistų" pasisakymų viešai. Ji - laisvos meniškos sielos (buvusi Kultūros namų direktorė) ir tikrai tas žmogus, į kurio petį norėtum įkniaubti savo apsiašarojusį veidą. Ji vyresnė už mano mamą dvidešimčia metų. Tačiau įdomu tai, kad mamos ir jos amžiaus skirtumo nesijautė. Daugumą mamos draugių vadinu tetomis. Kai kurios iš "tetų" išaugo į tiesiog vardus su kreipiniu "jūs", tačiau ši moteris visada man liko "teta". Gal dėl švelnių, linksmų ir geranoriškų žodžių ir poelgių, kurie kažkiek spindi dvasios aristokratiškumu. Nėra tetulė šventoji, ne. :) Mano ir mamos supratimu, ji padarė didžiu...

Kai šitaip griebiančiai už širdies lyja, nieko su savim padaryti negaliu - tyliu. Ir stebiu. Nuostabiausia muzika: šššššššš-ušššššš - vos vos šiurenantis kedras už lango, pap pap - vos vos apverkiamas langas, čiūžžžt - vos vos balos liestas mašinos ratas. O mintyse pradeda suktis visos su ramiu lietum, na, ir ne visai ramiu :D, susisiejusios dainos: Joe Purdy "I Love the Rain The Most", Billie Myers "Kiss The Rain", Patty Griffin "Rain", Creedence Clearwater Revival "Have You Ever Seen The Rain?" ir dainų sąrašas mano galvoje užsibaigia Jose Gonzalezo "the Knife" coveriu "Heartbeats". Šiaip man coveriai nepatinka. Pasišiaušiu daugumą jų išgirdus kaip katė, glostoma prieš plauką. :) Bet ant šito coverio nepykstu... :) Šitas gabalas dainuoja kartu su lietum. Ir gal net su liūtim. Lietingiausia daina. :) Nežinau, kodėl ji man asocijuojasi su lietumi, pavadinimas tai visiškai nelietingas . :) Gal dėl tų šokinėjančių spalvotų k...

Atradau dar vieną mano mylimo režisieriaus Davido Lyncho darbą. Na, ne aš tiesiogiai atradau, bet esmė ta, kad apie šį filmą nežinojau, nors jis ir buvo nominuotas "Oskarui", ir va, kaip ir padariau atradimą. :D 1999 m. filmas, "Straight Story" - kas išvertus pirmažvilgsniu bandymu būtų daugmaž "Atvira/Tikra istorija". Bet šiuo atveju taikomas paprasčiausias tiesioginis vertimas - 'Straighto istorija'. Septyniasdešimt trejų metų Alvinas Straightas (akt. Richard Farnsworth), užsispyręs seniokas, gyvenantis su kalbos sutrikimą turinčia dukra Rose (akt. Sissy Spacek), rodo savo istoriją. Ne tiek pasakojo, kiek rodo. Jo istorija - tai kelionė pas brolį į kitą JAV valstiją, pakeliui sutinkant žmones, kurie kartais Alvinui padeda, kartais senolio patarimų klausia. Dalindamasis savo patirtimi, Alvinas prisimena jaunystę. Jaunystė "piešiama" ne retrospektyviai vizualiai, o verbaliai, kamerai puikiai atliekant darbą - fiksuojant veidą, akis. Bet ...

Prisimenat tokią kažkada rodytą, bet tikrai kultinę laidą "Be tabu"? :) Aš prisimenu. Kurį laiką patiko. :) Po to pradėjo erzinti toks dalykas, kaip nuolatinis bandymas demaskuoti visomis įmanomomis prasmėmis piktuosius koščėjus ir bjaurybes raganas. Pulki valdžią - aš nieko prieš, juk lobsta niekšai iš paprastų žmonių kišenių ir dar tyčiojasi į akis, kad, va, dundukai, nieko jūs nesuprantat apie tai, kaip tvarkomi valstybės reikalai. Nelaboji televizija jus mausto!!! :) Bet kai "Be tabu" pradėjo tyčiotis iš žmogaus fizinių savybių ir rodyti slaptai sekamus apsilankymus pas meilužes, supykau. O tą laidą kuria kas? Šventieji? Nepaleisi į juos nė vieno akmens - tokie geručiai?! Taigi su laida "N-14", vėliau virtusia į "Be tabu", ir su kažkodėl vis dar vadinama žodžio laisve, visuose žurnaluose (ypač, skirtuose moterims) ir šiaip geruose patarimuose laikraščių skiltyse, pradėjo dominuoti sekso temos. :) Žinau žinau... Bambu kaip sena boba. Pasiteisi...

Atrodo sieki sieki, žmogus, laimės ir vis nepasieki... Jei neturi meilės, trokšti jos. Kai meilė galų gale atsiranda, tada norisi dar didesnio tarpusavio supratimo ir truputėlio antrosios pusės supratingumo - kodėl amžinai tau turiu priminti išplauti indus? Jei ir indų plovimo klausimas išspręstas, tada norisi atostogų ten, kur visada norėjai, pvz., Islandijoje, bet dėl tam tikrų priežasčių nevyksti, nevykai ir gal net nenuvyksi. Supranti, kad dejonės - grynai paviršutiniškas reikalas, kad iš esmės turi daug ir net daugiau gal, negu kai kurie. Turi rankas, kurios rašo, kojas, kurios neša į darbą, ant kurio kartais paburnoji, gali šypsotis, nes ir toks, atrodo, savaime suprantamas reiškinys kaip dantys, kai kam yra tik siekiamybė... Turi draugų, kad ir už gausybės mylių, bet turi!.. Kai ką net ir šią rašomąją akimirką vadinamieji draugai išduoda!.. Turi mamą, kai kiti savosios net nėra pažinoję. Ir t. t., ir pan. Visas šis jausmas žinomas. Mintys irgi pažįstamos iki skausmo. Bet vis tie...

Žinau, kad su Donatu Petrošiumi pirmąkart susidūriau universitete. Su jo poezija. :) Neprisimenu progos, renginio, bet tikrai prisimenu, kad jo keli eilėraščiai labai patiko. Viešint Lietuvoje nusipirkta Petrošiaus eilėraščių knyga "Aoristas" tik patvirtino, kad man poeto žodis ir artimas, ir savas, ir patinka. :) Donatas Petrošius gana žinomas literatų pasaulyje, žinau, kad kaip poetas gerbiamas. Bet, va, Aidui Marčėnui Rimvydas Stankevičius yra poeta nr. 1. :D O tik po to vieta užleidžiama Petrošiui. "Aoristas" - antroji literato knyga (2009 m., Rašytojų sąjungos leid.). Eilėraščių rinkinys padalintas į septynis skyrius. Visi skyriai siužetiniai. Autorius apie aoristo terminą: "Iš istorinės gramatikos, vadinamosios "paukščių kalbos" studijų, atmintin įsirėžė graikiškas žodis "aoristas" (gr. "neapibrėžtas", "beribis"). Pasak dėstytojos, aoristas yra indoeuropiečių prokalbėje kadais vartota laiko kategorija, kuri mūsų ka...

Jaučiu savo 'projekto :)' artėjančią baigtį. :) Gal ir gerai tatai, gal ir nelabai... Tikrai nepaprastai jaučiu didelį malonumą 'sekdama' savo šviesiaplaukį šveicarą :D, svarstydama jo poelgius, kvestionuodama jo šypsenas, mintydama jo žodžius ir pan. Tik štai kas - regis, tas nepasiekiamas princas vis labiau realėja ir po truputėlį tampa ne tiek mano stebimu darbo vietos objektu, kiek bičiuliu. O kaip, sakykite, galima draugam už nugarų rašyti apie juos pačius? :P Na, dėl pasiciekavinimo ir trupuėlio užkulisinio "Princo dienoraščio" skaitytojų pakikenimo, įdėsiu mane šiuo metu dažnai aplankantį klausimą: "Ar princai flirtuoja su kitomis moterimis?" Realybėje tai suprantu - taip, flirtas normalu, bet tada tokiu atveju NIEKAS negali turėti princo titulo, nes pasakose ir muilo operose aiškiai parodoma: flirtui - NE! Princų širdys priklauso tik vienai, aišku, Tai Vienintelei, žvilgsnis nieko kito nemato, tik Tą Vienintelę, o jei reikia apginti brangiau...

Grįžinėjau namo. LiūdnA. Na, nes taip gyvenime kartais nutinka, kad visada besišypsančiam žmogui ir paliūdėti reikia. Profilaktiškai. :) Ėjau pro tokį medį, pažįstamą tik iš matymo, iš jo iškrito neišvaizdi pilka plunksna. Akivaizdžiai kažkuris paukštis savo rūbo sena detale atsikratė, atseit, netyčia. Nusprendžiau, kad plunksna - geras ženklas. (Tai mano romantiškoji pusė - paprastiem daiktam suteikti magišką reikšmę. :) ) Plunksną saugiai parsigabenau namo ir įsmeigiau į baziliko vazonėlį. Ir parymojau truputį ant palangės. Taip romiai parymojau. Aktyvus filosofinis rymojimas. :) Taip berymodama sau iškėliau klausimą: jei žemėje pasodinti auga visokie augalėliai, ar tai reiškia, kad iš plunksnos išaugs paukštis? Jei plunksna pilka, ar paukštis irgi bus pilkas? Jei paukštis skraidys, ar jis skris pro tą patį medį, kur kažkuris paukštis paliko savo rūbo seną detalę? Palaukim - pamatysim. Iliustracija - Lorene Andrews