compassbetweenus

Šiaip nejausdavau „neužbaigtų darbų“ spaudimo prieš prasidedant prieškalėdiniam maratonui. Bet šiemet kažkodėl pajutau... Tada paklausiau savęs: kodėl? Kodėl jaučiuos kažkuo kažkam nusikaltus, kažką siaubingai įžeidus?.. Kartais iš tiesų norom nenorom pridarome negražių dalykų gyvenime: įskaudiname, įžeidžiame, be reikalo pakeliame balso toną ar kokiu kitu būdu kam nors apkartiname dienas ir galbūt to visai nepastebime. Bet juk ir gražių dalykų galim pridaryti: pakelti nuotaiką, kai net to nesiekiame, ar nuskaidrinti kažkam apniukusį rytą vien pasakydami komplimentą. Paprastai būna veiksmų ir atoveiksmių didesnis ar mažesnis balansas. Tad kodėl šiomis dienomis, šiuo šventiniu laikotarpiu jaučiuos kažkam stipriai, tiesiog neatleistinai nusikaltus, lyg gerieji mano darbai Kalėdų senelio sąraše visai neegzistuotų? Ir va – vieną vakarą aplanko mane apšvieta :): tas žmogus, kurį esu išdavusi jau kurį laiką, ne tik šiuos metus, kurį skriaudžiu labiausiai, kuriam keliu kažkokius iš piršto la

Ir pasitaikyk tu man taip, kad vieną po kito teko žiūrėti animacinius filmus apie drakonus. Prieš pat Drakono metus. Jaukinasi mane jau tas Drakonas savo vardo filmais. :) Abi animacijos skirtingos, bet abi man patikti . :) Antrasis čia minėsimas multikas , spėju, žymiai daugiau susilauktų balsų „už“ iš moralės sergėtojų, vaikų psichologų, gerų knygų mylėtojų būrelių ir teisingą gyvenimo būdą vedančių tėvų. :) Ir nebūtų galima jų dėl to kaltinti. :) Tai – dvi drakonų, kaip tam tikrų būtybių, interpretacijos, bet su tomis pačiomis humaniškomis idėjomis ir tais pačiais pavyzdiniais aukštos moralės principais, o tai ir yra svarbiausia – teikti prasmę. Geriausiai, žinoma, optimistinę. :) “The Dragon Hunters”. 2009 m. kompanijos „Futuricon“ produktas. Vienas iš režisierių – Arthur Qwak. Kaip jau šį multiką kūrusios įmonės pavadinimas nurodo, animacija yra labai labai futuristinė. :) Nesu būtent tokių – sklandančių ore ilgaausių kiškučių, ugnimi iš bambos šaudančio „triušiškos“ išvaizdos

Kažin kudie aš taip į angliškus įrašų pavadinimus pastaruoju metu įsikibau?.. :P Tiek to. Laikinai šitą klausimą uždarom . :) Noriu trumpai išsilieti (:D) apie ką tik perskaitytą knygą, kuri savaitę nedavė ramiai gyventi, normaliai išsimiegoti ir grįžus namo, net nepasidarius vakarinės kavos (taip, ir tokia mano racione yra :D) kristi su ja į lovą. :) Knyga turėjo būti tikrai galinga, jei net kažkaip sugebėdavau nepaisyti savo nuovargio ir versdavau puslapį po puslapio, skyrių po skyriaus. :) Keturi šimtai puslapių mano stipriai mėgstamo Briano Freemano („Immoral“, „the Bone House“, „the Watcher“ etc.) ir jo simpatiškojo detektyvo Jonathono Stride‘o. :) Trileris (man paprasčiausiai – detektyvas :)) „The Burying Place“ (liet. „Laidojimo vieta“). Kai jau pradėjau manyti, jog jau va, po n-tojo romano Freemanas išsisėmė ir pagaliau darosi nuspėjamas – rašytojas mano pasipūtėliškam skaitytojo ego sudavė smūgį: „Tu net NENUTUOKI, kaip aš ketinu pasukti įvykių eigą“. Nuos-ta-bu. :) Ačiū, Br