Rimuoti vakariniai apmąstymai
*** Masooma Zahra. Peacefulness Gyvenimu skųstis tikrai negaliu. Mane daug kas myli, aš daug ką myliu. Turiu aš kam ranką širdingai paspaust, Turiu prie ko galvą nuvargęs priglaust. Ar daug žmogui reikia? Tik duonos riekės, Tik vandenio tyro, tik savo kertės. Tik darbo, kurs mielas. Šiek tiek šilumos. Ir tai - tik todėl, kad nejaustum žiemos. Ar daug žmogui reikia? Žolės po medžiu. Žvaigždelės vienos tarp daugybės žvaigždžių. Beribėje jūroje reikia bangos, Užtykštančios tau ant krūtinės nuogos. Ar daug žmogui reikia? Padangės taikios, Kurioj ne bombonešiai - paukščiai lekios. Tarp daugelio žemės vingiuotų kelių - Vienintelio kelio. Nereikia kelių… Kad žemę mylėtum, nekeiktum dangaus, Dar reikia - nors vieno - bičiulio brangaus. Ar daug žmogui reikia? Aš galvą suku… Ir maža, ir daug… Atsakyti sunku… [Algimantas Baltakis] :)