Kritika ir įsiklausymas

Šįkart apie dvi dainas. :)

Kritika. Beyoncé naujausia (turbūt. Bet tikrai šiuo metu daug radijo dėmesio sulaukianti :P) daina „Best Thing I Never Had“. Viskas gražu, melodinga, priedainis atmintin įsirašo ir gali, žmogus, save pagauti niūniuojant „You turned to be the best thing I never haaad“. :D Videoklipe Beyoncé nuo pat pirmųjų kadrų visus keri savo gražiais baltais nėrininiais papuoštomis kūno linijomis, o po to ir princesiška vestuvine suknele. :) Viskas būtų gražu, bet kai pagalvoji... :D Realiame gyvenime, manau, visi stipriai suabejotume moters meile savo išrinktajam, jei vieną laimingiausių gyvenimo dienų – per savo vestuves – nuotaka prisimintų savąjį ex ir skirtų jam dainą. :D Nesvarbu, kad jaunajai jis „pasirodė besąs geriausias dalykas, kurio niekada neturėjo“, ir va, todėl, kad buvęs mylimasis per vidurinės mokyklos išleistuvių vakarą žiūrėjo į kitos panos užpakalį, ji sutiko dabartinį savo vyrą. :D Kaip sau nori, bet per vestuves savo buvusiajam dainos neskiriamos. (Pastaba esmės nepagaunantiems vaikinams :): nes tai tik įrodo, kad jausmai anam žmogui dar net labai gyvi. O ir draugystė su dabartine meile (?), sekant logika, pradėta tik iš keršto, kad vėliau galėtum buvusiajam padainuoti: „It probably sucks to be You right now“ – „Turbūt šlykštu dabar būti tavimi“ :D). Ir išvis! Dabar praktiškai visose popdainose meilė lygi pigiam ir be proto skubiam vartojimui: myliu myliu negaliu, bet tu mane įskaudinai/įžeidei/išdavei/tapai tokiu, kad atsibodai, tu manęs neverta(s), dėl tavęs neverksiu, po mano langais būriuojasi n mergų (bernų) ir jos (jie) manęs verti, tad viso gero, einu vilioti naujų žuvų į savo kūdrą. :) Kažkaip jau pradeda atsibosti... Ir tik nereikia čia kritikos mano adresu (kritikuojam Beyoncę, leiskite priminti :P): „Klausais popso, Petrauskaite, o jis, žinia, „užknisęs juodai“, tad nėr ko zyzt“. :) Bet juk ir gero popso būna? Kodėl į aukštumas būtinai iškelti negražią nebrandžios meilės pusę ir žmogų prilyginti daiktui – aš pavartojau tavęs, tu pavartojai manęs, dabar jau viskas, išmeskim vienas kitą, nes tarpusavio ryšys susidėvėjo ir tapo nebevartotinas? Taip, aiškiai suvokiu, kad „tokie laikai“ visur ir visame – taip sakant, kaip dainose, taip ir gyvenime. :) Nu bet nu!.. Gal jau metas pradėti nebe taip didžiuotis iširusiais santykiais vien dėl to, kad ne taip kažkuris į kažką pažiūrėjo? :D
Garsi pastaba susiprotėjusiai Rimai: Jėėėtus!.. Nu visai per tuos savo pastebėjimus ir bambėjimus subobėjau. :D

Įsiklausymas. Viena apskritai gražiausių kada nors sukurtų dainų man yra Björk „All Is Full Of Love“. Muzika!.. <3 Atrodo klausaisi absoliučios harmonijos ir matai prieš akis atsiveriančius Japonijos vaizdus. Mano vizijose jie daugiausiai balti. :P Bet štai vieną vakarą rimčiau įsiklausiau į dainos žodžius... Nežinau, ar Björk, ir siekė šiokios tokios ironijos, bet interpretuoti vieną dainos eilutę galima ir ironiškai. Nors „Visur pilna meilės“, bet... „You Just Ain‘t Receiving“ (liet. „Tu tiesiog jos negauni“). Štai tau ir visuotinė, globali, harmoninga, amžinoji, giluminė meilė. :) Jei nesi mylimas labai asmeniškai, ar įmanoma jausti visuotinę meilę?