Rimtis

By Viktor Nizovcev


Vaizduotės vitražą apleisto namo verandoj
Išdaužė vėtra šiąnakt spalvotų stikliukų saują
Traiškau sugniaužtą ir teka ryškiom akvarelėm
Kraujo šešėlis krinta ant slenksčio kadaise
Šilto nuo žingsnių glamonių ‒ kad reikalingas
Buvo kad pėdos jį glostė vakarą rytą
Kur įsisupęs į dūzgiantį vasaros orą
Tarpo jazminas žiedlapių pūgą paskleidęs
Mums ant plaukų tarsi nuometus šilko ploniausio
Kol nesukarpė jų kregždės praskrisdamos lizdui
Jau nebereikia. Dangus jau žaibų apkabintas.
Tik pro kiaurymę apleisto namo verandoj
Smilksta pavargę tavo, Pajace, žibintai.

Neringa Dangvydė

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...