Vėžliukai nindzės darbe ir plokščia baltoji kavinėj

Įprastinė darbo diena. Beveik biziakas. Stovi Petrauskaitė ir Neilas. Prieina supervaizeris Paulas. Visi įnirtingai mąsto. Ir po kelių akimirkų nušvinta Neilas. Visi atrodo laimingi, jaučiantys palengvėjimą. Darbas lyg ir grįžta į įprastines vėžes. Staiga atsisuka Paulas: 'So what colour wore Donatello?'  Petrauskaitė kapituliuoja, Neilas nepasiduoda: 'If we could remember the names of Teenage Mutant Ninja Turtles, we will be able to figure out the colours of their masks!' Didžiuojuos savo užsispyrusiais, niekada nepasiduodančiais bendradarbiais! :)
P. S. Aš vėžliukų nindzių vardus daugmaž atsiminiau pagal tą žinojimą, jog jie visi buvo gavę dailininkų vardus. Ir buvau vienintelė, kuri atsiminė blogiuko vardą - Šrederis. :)
P. P. S. Supervaizeris ir yra supervaizeris ir nereikia to žodžio versti kaip "brigadininkas", "viršininkas", "vadovas",  "prižiūrėtojas" ar juo labiau "PRIEVAIZDAS".



Prieš išvykstant į Calais. Heathrow Centrinė autobusų stotis. 'Costa'. 'Flat white please', - užsisako Petrauskaitė. Po kiek laiko barista atneša puodelį: 'Flat white madam'. Petrauskaitė: 'Wellllll... I'm not that flat, but... Thank You'. Ir padovanoja baristai šypseną. :)
Tą rytmetį gavau baristos telefono numerį, ryto šlovę bei žvaigždės statusą tarp kavinės lankytojų. Diena prasidėjo gerai. :) Gal kad ir kaip paviršutiniškai tai skambėtų. :P




Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...