Valentinas

Buvo... Tikrai buvo laikai, kai Valentino dienos proga sveikindavau VISUS savo draugus. Buvo laikai, kai draugų buvo daug. :) Ne mylimuosius, bet visus, kurie papuolė į mano draugo apibrėžimą. Sveikinau tėtį, sveikinau Mamą, sveikindavau kaimynų porą. :) Iš kai kurių draugų taip pat gaudavau sveikinimus, Mama apipildavo smulkiomis dovanomis su gražia potekste, ir a. a. Močiutė yra padovanojusi širdelės formos raktų pakabuką. :) Močiutei Valentino diena buvo absoliučiai nulis sveikų. :D Bet, kadangi anūkė dėl tos dienos lengvai kraustėsi iš proto, lyg dėl kokių Kalėdų, skleisdama pasauliui visuotinės Meilės ir Draugystės idėjas, močiutė vieną kartą nusprendė vasario 14-osios neignoruoti. :D Nes močiutės vaikaitei Valentinas - Meilės šventė. Ne įsimylėjėlių, kaip kad skelbiama, o Meilės, Draugų šventė. Mylimieji visų pirma turi būti draugai. Visų antra, jei pažįstami tau - draugai, vadinasi, mylimieji. :) Draugas - tai žmogus, kuris labiausiai vertas Meilės. Tai gali būti ir antra pusė, ir gimdytojai, ir dvasiniai vadovai (priminimas ateičiai: reikės kada Valentino dienos proga pasveikinti visą vienų seserų kongregaciją :D). Ant mano darbo stalo raudonuodavo atvirutės, o aš kaifuodavau jas pildydama žodžiais, išplaukusiais iš dūšios. Aš iš tikrųjų esu labiau realistė nei svajotoja, net jei kas tuo ir nusistebėtų garsiai :). Labai myliu logiką, mokslą ir faktus. Bet taip pat neprieštarauju ir tai gyvenimo daliai, kurios nepaaiškina jokia logiška sritis. :) Aš - už magiją, suderintą su mokslu. :) Puikiai žinau, kad meilė prasideda ne širdyje, o smegenyse. Bet dėl ko ji prasideda, atsakymo vis tiek nebus rasta. Garantuoju šitai. :) Tai - kažkas aukščiau už visus paaiškinimus. Tad Valentino diena man ideali šventė, kuomet kažkas, kas šiaip jau paprastai nepaaiškinama, įgauna tokią aiškią formą ir tokius aiškius lūkesčius. :) Žinoma, nesižaviu ta visa komercija, kuri žaidžia meilės terminais. Nesižaviu tuo, kaip viskas PIGIAI parduodama. Kad tai išvis pardavinėjama! Tačiau pati Meilės dienos idėja nuo-sta-bi. :) "Nes niekada mum meilės nebus per daug", - truputį perfazuodama vieną dainos eilutę sakau aš. :) Dabar šiek tiek viskas kitaip. Sakyčiau: "Neprisiuntinėsi čia visiem atviručių iš už Lamanšo", bet tai būtų netiesa. Gal sąmonė sako, jog visas tas atviručių siuntinėjimas draugam yra per daug vaikiška. Greičiausiai, klystu. Tad belieka man tiesiog visus savo skaitytojus ir visus Draugus pasveikinti su Meilės diena. :) Kad ir virtualiu būdu. :) Sveikinu! Mylėkite ir būkite mylimi! Pačiomis giliausiomis šių veiksmų prasmėmis. Mylėkite ir būkite mylimi aukščiausia forma ir giliai.
Mano Valentino diena, tiksliau, naktis prasidėjo nuo dokumentinio filmo apie matematiką Johną Nashą, kas, mano manymu, visiškai tinkama Valentinui (Meilė racijai nugali ligos simptomus, o meilė žmogui nugali ego) :), ir ryškiu prisiminimu apie berniuką, kurį praeitais metais pakrikštijau Valentinu. Daugiau to jaunuolio savo kaimynstėje nebematau. Paauglį matydavau dažnai, jis man atrodydavo keistokas - dėl baltos odos, neišraiškingų akių, keistos eisenos. Maniau, jog tai kažkoks sutrikimas. Bet būtent praeitų metų vasario 14 -ąją pamačiau jį iš labai arti. Berniukas buvo ne baltos odos, o nesveikai perbalęs, akių vokai neturėjo blakstienų, o kakta - antakių. Tada "Valentinas" kilstelėjo savo beisbolo kepuraitę ir pamačiau beplaukę galvą. Mano jaunasis gatvės kaimynas tapo mano Valentinu. Ir, regis, ta vasario 14-oji man yra reikšmingiausia ir įsimintiniausia Valentino diena.

Siena NY

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto