Kai gegutės pasiklysta laike

Kai gegutės dėl įvairių priežasčių praranda laiko pojūtį, atsitinka daugybė keistų dalykų: pyragas kepa arba iki svylėsių, arba atsiskleidžia kaip puikiai nedakepęs gaminys :), visos higienos priemonės baigiasi neįtikėtinai tuo pačiu metu, o banko sąskaita ištuštėja, kai lyg tyčia reikia padengti neplanuotas išlaidas. Gegutės kažkaip persuka laikrodžius ir pasaulis pradeda vėluoti į darbą: į darbą vėluoja ir smegenys, ir budrumas, ir reakcija... Kava būna užplikoma šaltu vandeniu, reikalingi dokumentai paruošiami kaip minimum diena vėliau po galutinės termino datos, o kai pamirštamas viršininko gimtadienis, tai tada nejuokais grasoma visas gegutes iššaudyti! Bet čia tiesiog pasiklydusių gegučių pokštai :). Būna ir labai rimtų gegučių pasiklydimų laike, tada tėčiai palieka mamas ir eina gyventi su savo ilgakojėmis sekretorėmis,tinkančiomis jiems į dukras, paaugliai pradeda žaisti šeimą ir, dar iki galo savęs nesukūrę, sukuria naują gyvybę, seneliukai, einant jų dienoms į pabaigą, užuot siekę vidinės ramybės, pradeda ieškoti dopingo - paguodos ir globos iš prarastų, atstumtų vaikų, meilių, draugų, o neseniai susituokusios poros paduoda skyrybų prašymus, nes terminas "kol mirtis mus išskirs" jiems kažkodėl atrodo itin trumpas... Skaudžiausia tada, kai gegutės pradeda kūkuoti metus atbuline tvarka - ku-kū - tiek turėjai, dabar vienu mažiau, ku-kū - dar vienu mažiau... O kūkuoja jos vaikui. Sunku kartais suprasti tuos paukščius... Neįmanoma pateisinti jų pasiaiškinimo, kad "pasiklydome laike". Ar gali būti, kad visos mūsų nesėkmės ir vienoks ar kitoks liūdesys - dėl neteisingai gegučių sukamų laiko rodyklių? :)