Odė palangėms :)

Vienos jų žydi kaktusais ir ne tokiom 'prašmatniom' gėlėm :), kitos žydi dulkėmis ir katinais. :) Ant vienų puikuojasi visokių visokiausių žaislų armija arba teatrališkai sudėta "protingų" knygų krūvelė, nugarėlėmis žiūrinti pro langus: Freudas, taikomoji matematika, Mušinskas, Maceina, Šliogeris, Marcinkevičius ir ant pačio pačio viršaus - B. Cartland "Širdžių lošimas" :). Kai kurios palangės yra pasidabinusios krūva puodelių (įtariu, neplautų dar) :P, o žalius ūsus išleidusius svogūnus net nežinau, kuriai gyvių kategorijai priskirti... :D Gal skulptūroms, kurios vakarais šiurpina? :)
Pavyzdžiui, ant mano visų palangių, kiek tik jų turėjau, praktiškai visada būdavo po akmenėlį, kelias knygas, kas be ko :D, ir, susivienijusi su kitų palangių šeimininkais, turėdavau po kelis puodelius (paprastai jau nebelaikančius jokios substancijos.) :)
Daug palangių laiko ant savo nepailstančių pečių krūvą prisiminimų, paprastai reiškiamų nuotraukų forma. Antrąją vietą pagal palangių puošybą turbūt užima žvakės. Gal dėl to, kad vieniems žvakės gražu, asocijuojasi su šiluma ir jaukumu, tad žmonės galvoja: "lai jomis ir praeiviai pasidžiaugia". Kiti jas ten padeda galbūt dėl to, kad jų nemėgsta - taip tarsi tolina neigiamas mintis apie gyvybės trapumą...
Pastebėjote, kad kartais palangės greičiau negu gamta praneša apie atėjusį pavasarį? Arba apie artėjančias šventes? :)
Kas sakė, kad palangės skirtos tik sėdėjimui? Netiesa!!! Sėdėti galima ir ant kėdės (neįtikėtina, bet teisybė!). Ant palangės, įsidėmėkit tą gerai, ne-sė-di-ma!!! Ant palangės žmonės svajoja! Kartais liūdi. Retkarčiais medituoja. Kartais patyliukais myli: tai gyvenimą, tai kokį asmenį...
Išvada viena: be palangių šiandienis pasaulis prarastų dalį savo romantikos... Tad, mielieji, statykime namus, kurkimės būstus!!! Išsiversim ir be židinių, bet be palangių - niekaip! :)