Keturios valandos su Lazerevu


Lietuvis kaimynas įbruko du dviejų valandų su trupučiu trukmės cd, kuriuose su savo skaitytojais ir, neabejotinai, fanatikais bendrauja bioenergetikas Sergejus Lazerevas. Paraukiau nosį, nes kaimyno įtikinėjimai, kad „tikrai labai geros paskaitos, ne tokios geros, kaip Lazerevo knygos, tačiau vis tiek labai geros“, įtikinamo poveikio nedavė, bet... viskas baigėsi tuo, kad vieno savaitgalio keturias brangias valandas paaukojau ant blevyzgų lauželio. :D Ir dėl to ant savęs BEVEIK labai pykstu! :D
Prieš kokius penkiolika metų turbūt pusė Lietuvos skaitė Lazerevo „Karmos diagnostiką“. Tėvų bendraamžiai, jeigu kas išdrįsdavo pasakyti neskaitą šio stebuklo, liūdnai papurtydavo galvą, suprask: „Nėr jau tau, žmogau, ateities...“ :) Ir šiaip... Rankinuke, kad bet kur viešoje vietoje galėtum ištraukti, ar ant mašinos sėdynės, bet būtinai matomoj vietoj, nešiotis ar vežiotis Lazerevą buvo PRIVALU. :)
Taigi, dėl ko, po galais, aš žiūrėjau Lazerevo paskaitas? :) Dėl to, kad jis įdomiai kalbėjo apie meną ir apie tai, kas man ramybės nedavė kelerius metus – brolių Coenų filmą „No Place For Old Men“. Patiko Lazerevo filmo interpretacija. Kažkaip ir man aiškiau viskas pradėjo darytis. :D Gaila tik, kad apie „Šioje šalyje nėra vietos senukams“ bioenergetikas kalbėjo abiejuose cd. :D
Kai su individu nesusiduriama asmeniškai, tai ir kritikuoti pernelyg negalima, bet iš to, ką mačiau, darau išvadas, kad ponas bioenergetikas ne toks jau bio ir ne toks jau energetikas. :D Seksistas. Netolerantiškas. Besityčiojantis iš kitokią nuomonę turinčiųjų. Manau, kad Lazerevas turi kažkokios formos mizoginiją – dėl visų pasaulio neteisybių, blogybių, šlykštybių, bjaurybių, nemeilių, neapykantų, karų, kankinimų, mirčių ir kt. yra kaltos... kas? Taip! Moterys! :D Kad ir netiesiogiai, bet faktas tas, kad kaltos. :D Jei nemoki vyro paguosti ir „teisingai“ nukreipti, nėra ko stebėtis, kad jis geria, tave muša, o galų gale ir kokį nors karą pradeda. :) Klausia pono Lazerevo skaitytoja, kodėl jos vyras, tikintis žmogus, geria ir juodai ją daužo? Atsakymas: pati kalta. :) Kita moteriškė atsiuntusi laišką, kuriame dėsto, jog vyrais nebepasitiki, nes nelaimingoje santuokoje su alkoholiku gyvenusi per daug metų, galiausiai radusi ryžto išsiskirti. Klausimas: kaip vėl pasitikėti vyrais? :) S. Lazerevo atsakymas maždaug toks: „Skyrybos įvyko todėl, kad tu, moterie, kažkuriuo momentu nustojai pasitikėti savo vyru. Tad pati kalta, kad suardei savo šeimą. O jis gerti pradėjo todėl, kad kažkur kažkada nedavei jam reikiamos meilės. Pasiuntei į Visatą tam tikrą juodą energiją, tai va dėl to tau ir tavo šeimai viskas taip nesusiklostė“. Ir viskas! :) Viskas paprasta kaip dukart du :). Įtariu, kad bioenergetikas kažkada norėjo tapti aktoriumi, arba režisieriumi – žodžiu, gauti Rusijoje vis dar egzistuojantį „Nusipelniusio Liaudies artisto“ titulą. :) Rado rinkoje neužpildytą nišą su „pamirštomis tiesomis“ ir tapo populiarus. Turbūt beveik išpildė savo didžiąją svajonę. :) „Beveik“, nes prieš kelerius metus vis dar rašė savo knygas. :) Jo kalbėjimo maniera gali pakerėti užtikrintumu, įvairių sričių žinių gausa. Rašytojo totalitarinis ir jokiais būdais ginčytis neleidžiantis auditorijos valdymo būdas, kieno nors būtinai būna pavadinamas „charizma“. :)
Nieko nesakau: Lazerevas primena tam tikras gražias gyvenimo taisykles, kaip, pvz., „mylėk savo artimą kaip save patį“. Ir interpretuoja gražiai: „nepamiršk meilės sau, kad galėtum teisingai mylėti ir kitą“. Bet į neviltį gali varyti jo: „pikta tau padariusiam reikia ne tik atleisti, bet ir mylėti priešą“. Ane? :) O jam pačiam tai pavyksta? :) Na, ir visokių kitokių „nuklydimų į lankas“ pasitaikė šio pono „susitikime su skaitytojais“. :) Linksmumas: ateina S. Lazerevas į salę, sėdasi prie stalo. Stalas nukrautas gėlėmis, plastmasiniuose indeliuose pūpsančiais tortais, baltuose polietileniniuose maišuose „slepiasi“ kažkokios pailgos formos substancijos, kurias p. Lazerevas iškart kiša po stalu (o šis žmogus taip apie teisingą, blaivų ir saikingą gyvenimą kalba!), po to į salę įeina kostiumuotas, girgždančiais batais jaunuolis ir ima nuo stalo bei iš pastalės visas bioenergetikui skirtas dovanas. :D Tada visas girgždantis vėl grįžta, vėl nurenka likutį. :D Oi, smagiai žiūrisi! S. Lazerevas jį mylinčių pasitinkamas it koks tarybinių laikų mėsos kombinato direktorius, atvykęs į metinį susirinkimą optimistinio, su darbo vietų augimu susijusio, penkmečio plano pristatyti ir atatinkamai savo pavaldinių sutiktas. :D

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto