Užleidžiama pozicija


Nesvarbu, kad ir kiek šiuolaikinė moteris gali būti emancipuota, nepriklausoma, stipri, išsilavinusi ir kiti moteriškos giminės teigiami būdvardžiai, viena bendražmogiška savybė, ypač ryškiai išreikšta, išliks, matyt, per amžius – tai noras būti apgintai. Tad, mano brangūs skaitytojai vyrai, nenusiminkite – jūsų, kaip riterių, era dar nepraėjo ir, regis, nepraeis. :) Visiems patinka turėti sąjungininkų, jaustis palaikomais, vertais būti ginamais, tačiau teko pastebėti, jog tada, kai vyrai būna „kryžminėj kovoj“, geriausiai ką jų širdies draugės gali padaryti – nesikišti, kad ir kaip joms tai padaryti norėtųsi. Tiesioginis konfliktas – išskirtinai berniukų žaidimų kiemas. Pastebėjau, kad vyrai tuomet, kai juos imasi ginti ar dar kaip nors užstoti žavioji būtybė, kada vyksta jų tiesioginis apsižodžiavimas, atsiprašau, konfliktas (:)) su kitu asmeniu, paprastai, tos pačios lyties atstovu, reaguoja gana skausmingai: „negi aš toks lūzeris, jog turi stoti mane ginti, o, moterie?!“ Merginos, žinokite, taip kaip jūs nereaguoja. :)
Taip, sutinku, šiais laikais moterys kelia didžiulius reikalavimus vyrams, tačiau, manau, ne ką menkesnė kartelė užkelta dailiosios lyties atstovėms ir iš vyrų pusės, tiesa? Sutinku ir su tuo, kad šiandienos vyrai vis labiau „moteriškėja“, t. y. nebebijo atskleisti savo švelniosios pusės, tapti house-husbands, viešumoje parodyti savo baimes, išgąstį ar net raudoti su pasikūkčiojimais (bet apskritai, manyčiau, tai – bloga savybė tiek vyrui, tiek moteriai). Moterys atvirkščiai – „vyriškėja“: daro karjerą, jei galvoja apie šeimos sukūrimą ir reprodukcinės funkcijos įdarbinimą, tai daro vyresnio amžiaus, imasi anksčiau vyriškais laikytų darbų, pvz., tampa tolimųjų reisų vairuotojomis, statybininkėmis, stalėmis ir kt. (Kilnoja iki dvidešimt kg sveriančius maišus, kol vyrai stovi prie lipdukus ant vokų klijuojančios mašinos ir itin susikaupę vaidina, kad dirba... eeeee... deda laiškus į lipdukus klijuojančią mašiną... :P). Bet! Dar neteko atsidurti tokioje situacijoje, kai įsiplieskus ginčui ar kivirčui tarp moters ir nesvarbu kokios lyties asmens, ją stojęs ginti vyriškis tos pačios damos būtų nustumtas į šoną pagrūmojant kumščiu, kad, girdi, vaikine, nesikišk, čia – ne tavo kova. Atvirkščiai! Moterys mielai pasislepia už pačių (ne ploty, suprantama, esmė :)) riterio žvilgančiais šarvais pečių ir leidžia jo gynybos instinktams lietis per kraštus. :) Kartais, būnant įvykio liudytoju iš šono, pasitaiko ginamą moterį pamatyti savo didvyrį stebint sklidinomis susižavėjimo akimis. Dažnai bežadę. :) Suprantu, visi mes – žmonės. Netgi damą kartais imamasi ginti, kai tikrai žinoma, jog „karo laukas“ neužminuotas. :) Kaip kad vienas tėčio draugas yra sakęs: „Stočiau ginti, bet nežinau, kokios gali būti atatrankos“. :D Na, bet aš ir nesakau, kad tas tėtės draugas – iš riterių giminės. :P Tačiau patikėkit, mano mielieji bičiuliai ir skaitytojai, niekas ant jūsų nepyks, jeigu įsikišite į savo širdies valdovės konfliktą, net jei tai jūsų visai nelies. :) Ir nebijokite tų galimų atatrankų! Tikra moteris verta ir tikros gynybos, ir tikrų atatrankų. :D Ir tik prie tikro vyriškumo skleidžiasi tikras moteriškumas. Vieta karo lauke, jei jau toks pasitaiko, mielai, mūsų brangenybės, užleidžiama jums. :)

Komentarai

  1. Nė velnio nesupratau :) Nei apie troškimą būti apginta, nei apie emancipaciją... Noriu noriu noooooooriu... ko? Hm. Negi niekad negirdėjote, kad tikra moteris yra ta, kuri "nežino, ko nori"? Šiandien - saulės, rytoj - mėnulio. Ir tegu tą mėnulį riteris pristato. Šiandien. Nes jis turi žinoti, ko norėsiu rytoj :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. niekada nenori buti apginta, Neringa? :) Nesinorejo niekada pasijusti silpnesne uz princa? :) o neaiskus troskimas tai saules, tai menulio islieka. Ir reikalavimai riteriui: 'zinoti, ko noresiu rytoj', islieka. :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. Norėjosi, norėjosi būti silpnesnei. Kai vyras per tiltą nešė. Buvau 19 metų. Ir galvojau: "Kad tik neišmestų" :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Visada "ant" humoro uzsuki. :) O man kartais taaaip atsibosta kovoti uz buvi, kad noretusi, kad kas nors man placius stiprius murus atstotu. :) Bet kas. :) Kad, net jei ir neteisybe, tarsi sakytu: 'tu teisi, tu geriausia, tu sauniausia' ir t. t. :) Mamos man mano reikia Anglijoj. :D

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kol neturėjau antros pusės, buvau pati už save. Atrodė, esu stipri, viską pati galiu padaryti... Na taip ir yra, bet dabar... Faina, kai yra žmogus, su kuriuo galiu nebijoti būti silpnesnė, kuris visada pasirūpins ir patars ;). Ir labai puikiai tave suprantu, kai norisi, kad kažkas užstotų, apkabintų ir pasakytų O 'tu teisi, tu geriausia, tu šauniausia' :). Ir manau, tai visai natūralus ir geras dalykas. Tikiu, to reikia ir vyrams, tik tiek, kad jie apie tai nekalba :)

    AtsakytiPanaikinti
  6. As tikrai nuosirdziai sakau ne tik tau, bet ir kitiem savo skaitytojam: niekas geriau neparems ir nepaguos, neuzstos ir besalygiskai nemyles, ir niekam kitam nebusi "pati paciausia" kaip tik mamai. :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto