Pasimatymas su Munchu

Workers On Their Way Home 1913-14
Kiss By the Window 1892
Vampire 1893, vėlesnė originalo versija

Yra Londone tokia Tate Modern Gallery. Po Tate Modern galerijos projektų kuratorių sparnu glaudžiasi daugybė įvairių postmodernizmu kviepuojančių parodų. :) Iš pažiūros neišvaizdus, tačiau kažkuo įdomus pastatas, po savo stogu šįkart priglaudė norvegų dailininką Edvardą Munchą (lietuviškai pavardė tariama MunKas) bei šiuolaikinio meno pažibą - žymųjį britą Damieną Hirstą. :) Petrauskaitė vieną savaitgalį neatsispyrė meno traukai ir leidosi ieškoti naujų potyrių į Tate Modern Gallery. :) Taigi, pasimatymas su norvegu Edvardu Munchu. :)
Munchu likau pakerėta. Garsiausias šio dailininko darbas 'the Scream' į Britaniją taip ir neatkeliavo dėl labai griežtų teisinių priežasčių - nuosavybės aktų, kuriuos (pati pasidariau išvadą :D) turi Norvegija. Jokių atviručių ar kitokių daiktų su "Šauksmo" reprodukcijomis taip pat nebuvo galima įsigyti dėl tos pačios priežasties (bent jau taip man buvo paaiškinta parodos darbuotojų). Taip pat neteko pamatyti Muncho Madonos. :( Tačiau ir be "Šauksmo" ir "Madonos" Munchas yra KAŽKAS TOKIO. :) Man asmeniškai, žinoma. :) Tai menininkas, kuris galėjo padaryti gausybę kurio nors vieno savo darbo variacijų - ne dėl to, kad pats ieškotų labiausiai tinkančio ir patinkančio kūrinio varianto, bet tiesiog todėl, jog jam patikto žaisti :). Munchas pertapydavo savo kūrinius ir tarsi retoriškai klausdavo: "O jei padarysiu tave keliais atspalviais šviesesnį, kaip tada atrodysi?" arba "O jei tau, moterie, pagausinsiu plaukų, kokį charakterio šešėlį tada mesi?" Fascinating! :) Munchas žavi ir tuo, kad leido savo kūrybai akivaizdžiai  perimti asmeninius išgyvenimus ir reikšmingas patirtis. Tačiau Muncho kaip individo ar kūrėjo jo asmeninių išgyvenimų išviešinimas negniuždė ar, atvirkščiai, patirčių realizacija kažkaip stebuklingai jo neišlaisvino. Dailininko darbai - jo gyvenimo įvykių dienoraštis. Ne saviterapija - tiesiog faktas. Nutapytas faktas. Sesers mirtis (įtaka paveikslui 'The Sick Child', 1885-6, kuris nutapytas tarsi per ašarų perspektyvą. Tokį įspūdį sudaro vertikalūs potėpiai), gėdos jausmas (ryšku paveiksle "Ashes", 1895), vienatvė, skaudi meilė, stebimi gatvės įvykiai, pvz., "Workers on Their Way Home" (dailės kūrinių pavadinimus pateiksiu ta kalba, kuria ir buvau su darbais supažindinta - anglų. :)) Munchui įtaką darė naujosios to meto technologijos - filmavimo kamera bei fotoaparatas. Menininkas nepaliaujo žaisti su fotoaparatu, vis fotografuodamas save iš įvairių pozicijų ir kampų, norėdamas pažinti savo vizualumą visapusiškai. Kartais žaisdavo tiesiog norėdamas išbandyti pačias fotografavimo galimybes. Menininkas fotografuodavo nuogus modelius, kurios veliau atgydavo Muncho aktų darbuose. O paveikslas "Workers on Their Way Home" nutapytas iš atminties iškapstant filmuotą medžiagą apie žmones gatvėje - jų reakciją į neatpažintą naują daiktą, kuris juos kažkaip fiksuoja. :) Edvardo Muncho darbai - ne realizmas. Arba, tiksliau, realizmas kitokiame klode. :) (Dailininko darbai priskiriami simbolizmui bei ekspresionizmui.) Bet ir ne tiesus realizmas pakeri savo tikroviškumu. Jei kas kur nors eis į Muncho parodą, nesikuklinkite už šiokią tokią simbolinę sumą pasiimti ausinių su įrašu apie Muncho darbus bei gyvenimą. Bent jau man toks įrašas padėjo giliau ir ryškiau pažvelgti į šį menininką. Nesigailiu nė dėl vieno penso, kurį išleidau dėl Edvardo Muncho. :) Eičiau į tokį pasimatymą dar kartą. :)


Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto