Sausainių metas :)

Giesmininkas


Supratau ką tik, kodėl man taip vakarais sausainius patinka kepti :). Nes ramu. Ne tiek dėl nuolat virtuvėje šviesiu paros metu zujančių pirmyn atgal žmonių nebuvimo, kiek dėl savęs pačios. :) Man ramu. Pasineriu į absoliučiai saldžią romantiką, pasidedu kompiuterį ant virtuvės stalo ir bum! suprantu, kad nebežinau, ką norėjau rimto su juo veikti. :) Fantastika! (šiuo metu mano mėgstamiausias lietuviškas žodis :D) Mintys plūduriuoja... Kokosai kvepia iš orkaitės... Katinas, su kuriuo dalinamės kaimynyste, tupi ant palangės ir baisiai nustebęs stebi mane, tarsi klaustų: "Tu? Namie? Irrr darrr virrrtuvėj?!' :) Duočiau tau, katinėli, ką nors mėsiško ar žuviško, bet gi žinai, kad neturiu... :) Be to, tu nuo manęs visada pabėgi, net kai geranoriškai gretinuos su pieno indeliu. Įžiūriu ant katinėlio kaklo raudoną dirželį su skambaliuku - ir užplūsta jausmas, kad tai - mano kycius. Bet gal, greičiau, aš jo. :) Ir gal išvis - tuoj Kalėdos. :) Laukdama, kol išimsiu pirmąjį sausainių desantą iš orkaitės, rašau va visokias plaukiojančias mintis, prisimenu, jog šiandien fantastiškai (ką aš sakiau dėl savo dabartinio mėgstamiausio lietuviško žodžio? :D) nuostabiai švariai sutvarkiau namą bei pabendravau su visomis gėlytėmis: nuploviau, palaisčiau, kelias persodinau... Tai - padėka. Jos laisto, plauna ir persodinėja mano mintis, kartais - širdį. Ir seniai užmirštas ankstesnių namo gyventojų taures išploviau. :) Kad blizgėtų ir spindėtų, kad padarytų vaivorykštę ant mūsų virtuvės sienos, kai bus saulėta diena!

Gal ir gerai, kad tokie ramūs momentai yra reti. Ne, ne "gal", bet iš tikrųjų. Tada juos vertini žymiai labiau ir stipriau. Ir neliūdna, kad katinėlis nušoko nuo palangės ir su savo skambaliuku nudūlino nežinomais keliais. Ir nesvarbu, kad kažką pamiršai savo kompiuteryje nuveikti. Katinėlis, su kuriuo daliniesi kaimynyste, sugrįš kitą ramų vakarą, darbas pats primins apie save kitą dieną. O virtuvė per visą naktį užsisplėpusiems namo vorams kvėpuos kokosu ir mėtomis (jas džiovina kaimynai ukrainiečiai). Ir į mano namo virtuvę pro blizgias ir spindinčias taures žvelgs žvaigždės šią melsvą naktį.

Aš laiminga. :) Nes dabar - sausainių metas. :)

Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Princo dienoraštis. Jokio kontakto

Lėktuvai vietoj žvaigždžių