Meilė iš antro žvilgsnio

D. Kajokas. Foto - L. Brundza. lrytas.lt

Donaldo Kajoko eilėraščių knygutė "/kurčiam asiliukui" (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011). Rekomendavo šią eilėraščių knygą bičiulė literatė, o ir kadangi Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, išrinkęs D. Kajoko "/kurčiam asiliukui" 2011-ųjų kūrybiškiausia knyga, man dar yra šioks toks autoritetas (nors šįkart autoritetas LABAI nustebino, įtraukęs Zitos Čepaitės "Emigrantės dienoraštį" į kūrybingiausių knygų sąrašą, tiesa, aš autorės knygos tuomet dar nebuvau skaičiusi),  nedvejodama eiles pirkau. Na, ir asmeniškai aš Kajokui abejinga niekad nebuvau (turiu galvoj jo kūrybingumą, nieko griečno negalvokit! :D). Ir koks didžiulis nusivylimas manęs laukė pirmą kartą šią eilėraščių knygelę skaitant! Išvadinau save buka, intelektualiai degradavusia ir visokia kitokia persona, kuri tikrai inteligentiškesniuose susibūrimuose turėtų būti paskelbta ne kaip kitaip kaip tik persona non grata. Na, atitolau aš nuo savo universitetinės profesijos, tas tiesa... Nebesuprantu eilėraščių, kuriuose parašyta du, kartais vienas žodis, o po to - ištisos eilutės taškelių ir brukšnelių. Na, taip, gerai... Šermukšniai... Meditacija... Bet... Nebesuprantu. Kitos Poeto eilės irgi ekstazės nekėlė. :( O tai buvo pirma mano skaitoma šių, 2013-ųjų, knyga! Bet nusivylimą jaučiau skaitydama knygos eiles pirmąkart, o antrąkart mane aplankė apvaizda. :D Tai buvo mano gimtadienio išvakarės. :D Žodžiu... Pasiėmiau aš knygą į rankas ir pradėjau skaityti balsu. Taip išmokau kitai dienai darbe pasipuikuoti nesenkančia, amžiaus dar nepaliesta atmintim (:D) pora eilėraščių ("Iš Atradimų Knygos", psl. 70 bei "Juozapo iš Arimatėjos pasakojimas", psl. 115. Šits linksmas eilėraštis pasirodė :)). O ir kiti eilėraščiai švietė tokiais giliais pėdsakais baltam puriam sniege! Gyvai regėjau rytą, kuriuo pats Dievas stebėtųsi ("pats sodų žydėjimas", psl. 57), mačiau Mariją magdalietę su laikroduku ant rankos ("nežinomo viduramžių dailininko piešinys", psl. 29) ir lapiną, kuris mano vizijoje dar nesužeistas, ir "lango žibelę" ("apie mirtį", psl. 32) mačiau labai ryškiai ir aiškiai. Man taip toje knygoje gražiai persipynusi dievoieška su asmeniniais subjekto (visas eilėraščių vientisumas nurodo į vieną subjektą, o ne į kelis) pamąstymais! Rytų ramybė, Vakarų civilizacija ir išskirtinai lietuviško kaimo, gamtos, nostalgiškos praeities vaizdas - įvaizdžiai, temos, kurie mane smelkė skaitant genialiojo D. Kajoko eiles. Noriu dar. :) Tiesa, vis tik manau, kad skaitant šiuos eilėraščius visai naudinga žinoti Poeto kitas išleistas knygas, Poeto pomėgius, biografiją. Tada eilės tampa daug artimesnės. Nors... Kaip pasakytų poetas Johnas Keatsas: "Poezija - tai ežeras. Tu netyrinėji vandens, tu į jį įšoki ir plauki". O kiekvienam - savas plaukimo stilius. :)

                                                                       dedikacija

                                         ilgėjais... Dievo rožių... snaigesingai... švelniai...
                                         taip ilgis gal tik žuvusi avis

                                         visi - turbūt visi lig vieno gautume ko nusipelnę
                                         jeigu ne šitas ilgesys

(psl. 40)


                                                                      apie vienatvę

                                                                      vienatvė graži
                                                                      kol netampa
                                                                                       šiek tiek
                                                                                       gilėlesnė
                                                                      už šiltą duobutę
                                                                      pagalvėje

(psl. 16)


               

Komentarai

  1. Manau, kiekvienai knygai perskaityti skirtas tam tikras laikas. Kai nesi pasirengęs, žodžiai ir sakiniai tiesiog praskrieja ir tavyje nieko nepaliečia. O štai op, ir - jauti, tai ir kita, ką parašei šiame įraše :). "Apie vienatvę" - neįtikėtinai gražu, trumpa ir tikslu.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Ačiū, kad parašei šitą įrašą. Nebuvau skaičiusi Kajoko, o paskaičiau pas tave apie jį, paieškojau jo eilėraščių ir jie mane užvežė. Nuostabu!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Džiaugiuosi, kad Jums abiem patiko. :) Kajokas super! :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto