Gyvenu gerai, ačiū :)

Taip jau būna: galvoji, kad viską savo gyvenimo kasdienybėj darai gerai, o, pasirodo, kad kažkur kažką pramoglini... Tai kokią galimybę prameti, tai nepastebi prašančio pagalbos žvilgsnio, tai užsiėmus visokiom (ne tokiom jau ir svarbiom, reikia pripažinti) visuomeninėm veiklom, nebepastebi artimo... Ne taip Dievas mokė. O kartais, ypač netikėtai, kai jauties pilka mase, tokia pilka pilkutėle, čielas nulis, ateina draugo pavidalu geras žodis, ištrykšta prisirišimo ašara atsisveikinant arba beldimas į duris atneša cheesecake'o gabalą, kuriam aš jokiais būdais neatspari. :D Tad ir sakau, jog gyvenu gerai. Mano gyvenime jaučiamas balansas. :) Ir ačiū tam balansui, kad teikėsi ateiti į mano gyvenimą. :D Kad vis primena, jog kažkur - kažkur tarp plunksnos ir akmens - esu aš.






Komentarai

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto