Tamsioji Batorų pusė ir laiškas į ateitį sau

Neseniai parašė vertintojas ir pasiūlė mūsų susitkimą - kartu ir pirmąjį egzaminą - nukelti į kitą datą. Kažkodėl mielai sutikau. :D Šiandien buvo tikrai karšta diena šiai neįprastai Anglijos vasarai. Kažkaip net pavargau. Nuo karščio. Tad šiomis - karščio ir nesusitikimo - progomis linksmai mečiau visas pratybas ir pažiūrėjau vieną seriją iš ITV 3 laidos "Serijinės žudikės" (gera relaksacijos forma, ką? Biškutuką vėsinančių šiurpulių užsinorėjo? :D). Ir vėl "kažkodėl" buvau nustebinta suvedusi šiokius tokius galus su LDK didikų Batorų klanu. Žiūrėjau 'fiction documenatry' (nemaišyti su docufiction) apie Elizabeth Bathory. Siaubas - ne žmogus... Siųsdama nuorodą draugei pajuokavau: "Taip ir nešiojamės mes, aštriadančiai lietuviai, apsiginklavę beisbolo lazdomis tą baisųjį geną". :) Che che... che...

Gerai, judu į priekį (angl. 'moving on' :D)... Bet prieš tai nuoširdžiai rekomenduoju visiems, kurie domėsis šita vengrų kilmės monstre, informacines žvalgybas palikti šviesiajam paros metui. :) Taigi taigi... Dar viena neseniai aptikta įdomybė, kuri nenaujiena visai, pasirodo, yra laiškas į ateitį sau. Parašai tekstuką, įvedi savo el. paštą, nustatai datą, kada nori ateityje laiško sulaukti, ir išsiunti. Sau. Į ateitį. Aš nedrįstu rašyti. Vis užmetu akį į kelias svetaines, bet, jaučiu, kad nerašysiu. Nes tie laiškai pildosi. Net jei, manau, su humoru į tai žvelgi ir rašai tik for fun. Patirties turiu. Laiškai "ateities aš" pildosi. Visi ir be išimties. Tik mano atveju datas sumaišo. :D Girdėjau visokių teorijų, kodėl tie ateities laiškai pildosi. Viena iš jų - individas raštu įvardindamas, savotiškai nusipiešdamas, savo būsimą ateitį, tuo pačiu ir save, jau pasąmonėje, o gal ir sąmonėje nustato sau kūrybos programą. Tad visi dalykai, kurie nutinka žmogaus gyvenime, daugiau ar mažiau yra sąmoningi, bet jokiu būdu neatsitiktiniai, kuriantys asmenybės portretą ir aplinką aplink jį nustatytai datai. Na, aš ir mano gyvenimiška patirtis su tuo nesutinka. :D Kitų patirtys su šia teorija be problemų sutinka (o taip! Yra galybė žmonių, kurie rašo laišus sau į ateitį :D). Jei vis tik susidomėjote apie  ką aš čia taip mistiškai marmalioju, pasižiūrėkite, pvz., čia arba čia. Ir jei nuspręsite parašyti laišką sau, linkiu gražių, šiltų, ramių, laimingų minčių su trupučiu nuostabos ir netikėtumo. O jei nerašysite, nes taip pat kaip aš nelogiškai tikite, kad visi laiškai, adresuoti sau pačiam ateityje, pildosi, žinokite - Jūs ne vieni. :) O gal iš tiesų patys geriausi laiškai tie, kurie neparašyti?