Fin


It lengvas vėjo dvelktelėjimas karštą ir dušnią vasaros dieną prabėgo mano skubios, skriejančios, lekiančios atostogos... Neverkiau atsisveikindama su draugais, neverkiau atsisveikindama su tėvais, neverkiau savo kysius glostydama paskutinį kartą 2010 - ųjų vasarą, bet, lėktuvui pakilus, nejučia ašarų upeliūkščiai nuvinguriavo. Kažko gaila. Kažko ne tik apčiuopiamo. Atrodo, kad kažkas liko nepataisomai sugriauta bei prarasta ir nespėta pastatyti kažko naujo.

Lietuvoje savo atostogų planą įvykdžiau 210 procentų :D, bet kai kurios expectations taip ir liko tik expectations. Džiugu, kad netikėtai pamačiau Vilnių nuo Tauro kalno, džiugu, kad netikėtai nusipirkau laikrodį su užrašu "Paris" (vis tos eurokontinentinės šaknys! :D), džiugu, kad gavau dovanų akmenėlį iš Austrijos kalnų upės, puiku, kad namuose atsirado dar vienas kaktusas :)! Ir išvis neišsakomas jausmas, kai skrendant matai TOOOOKIUS debesis!.. Bet ne visi susitikimai ir įvykiai buvo malonūs: patyriau ir išsiskyrimo skausmą su gana artimu žmogumi. SKAUSMĄ, o ne šiaip skauduliuką. :) Kartais gaila, kad nuo savęs tiesiog negali pabėgti...

Žinot ką? Dar labiau noriu grįžti į savo Tėvynę. Kur draugai dalinasi savo augimo patirtimis, kur bet kada atsidariusi šaldytuvą gali rasti mėlynių uogienės ir juodos duonos, kur visada žinai, kad nepaisant visko, guodžiantis, skatinantis ar tiesiog džiaugsmo apkabinimas visai šalia, o ne už vandenyno.

P. S. O Namas sako, kad aš grįžau išgražėjusi. :P Va, ką daro sava terpė. ;)

Komentarai

  1. Neverk, Rima, tu juk greit (tikiuosi) grįši :) Tavo Monikiukas jau dabar tavęs ilgisi :))))

    AtsakytiPanaikinti
  2. lengva pasakyti 'neverk' - aš gi bliuvė!!! :D Ačiū Monikiukui, kuris manęs ilgisi ;). Oooo... Kas ji tokia ir kur ji? :D :D :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. labai labai labai gražu ;) jau labai labai labai laukiu grįžtant :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Achille'o Claude'o Debussy kulnai

Tėvų pirmos jaunystės muzika mano ausinėse :)

Po ilgo ilgo laiko...