Gimta diena praėjo, nauji darbai prasidėjo :)

Kažkada labai mėgdavau švęsti gimtadienius... Po to jau nebe. :) Kažkada dar norėjau kuo greičiau sulaukti pirmųjų -nioliktųjų, nes taip gražiai skambėjo ta priesaga! :D Dabar jau bandau įsiteigti, kad nesvarbu, kiek pasas rodo, širdy man - -niolika. :D Didžioji dalis mano bičiulių sukinėja pirštą prie smilkinio ir sako, ko čia kaip sena boba dejuoji dėl amžiaus! Visi dar esam gražūs ir vis dar jauni. :D Dovanokit, bičiuliai, kol kas apie bėgantį laiką negalvoti neina, bet aš pažadu stengtis mokytis pabėgti nuo savidestrukcinio mąstymo. :P Nes juk nei laiko sustabdysi, nei pasuksi jo atgal... :D Lieka tik susitaikyti, kad NEJAUNYN eini :D.
Nebūčiau pradėjusi įrašo apie savo gimtadienį - ateina jis ir praeina, ir jis tik mano, nėr čia ko ekshibicionuotis. :D Bet šįkart užplūdo mintys apie šią mano šventę iš šiek tiek kito kampo. Pažėriau nemažai racionalios kritikos pati sau. O ir gimtadienio šventimas parodė, kad kažkiek parako dar turiu, tad ir dūsavimai dėl metų nuėjo į antrą planą. :D
Savo gimtadienį atšvenčiau Liutone. Labai lietuviškai! Su bičiule lietuve, kuri pagamino NEREALAUS SKONIO šaltibarčius (tris dienas jų negaliu atsivalgyti :D), su lietuvišku "šampanu" ir lietuvišku tortu. :) Kaip gerai, kad ir Liutone yra lietuviškų parduotuvių gražiais lietuviškais pavadinimais "Mėta" bei "Sala". :) Per tuos metus, kai gyvenu Anglijoje, man sustiprėjo lietuviškumo poreikis - tad pamačius bliūdą šaltibarščių vos neapsiverkiau iš susijaudinimo. :D Lietuvoje keptas tortas po sušaldymo, o po to atšildymo turėjo tokį... netikrumo skonį, bet kadangi jis LIETUVIŠKAS kabinau ir nesiskundžiau. :D Apie likusią gimtadienio parų šventimo dalį istorija supratingai nutyli :D, tačiau papasakoti noriu apie savikritiką.
Supratau, kad mane supa labai daug gerų ir daugiausiai nuoširdžių žmonių. Regis, visada tai žinojau, tačiau per gimtadienį ypač pasijaučia. :) Skambutis iš Lietuvos, el. sveikinimas iš žmogaus, su kuriuo n metų nebendravai, ir netgi prisvilę ir ištežę cepelinai, kurie buvo verdami mano gimimo dienos proga, yra puikiausias įrodymas, kad ne visiem nusispjauti, jog gyveni šiam pasauly. :) Tada sau timptelėjau už ausies: "Rima, o kaip tu savo draugus vertini? Ar pakankamai?" Štai dabar išaušo mano nuoširdaus atsiprašymo valanda: LABAI ATSIPRAŠAU VISŲ, KAM STIGO MANO DĖMESIO, KĄ ESU UŽGAVUSI IR ĮSKAUDINUSI, VISŲ, KURIE JAUTĖTĖS NEPAKANKAMAI MANO VERTINAMI. Patikėkit, man jūs visada esate. Tik štai, kažkas atsitiko, kad vis mažiau sakau, kaip vertinu tikrą draugystę.
Antras pliaukštelėjimas sau per skruostą buvo, kai pirmąkart išbandžiusi visą indų virtuvės programą - starter-main-dessert-drinks included :D, ir kuri labai labai patiko, supratau, kad many vėl atgimė tas kažkur buvęs paslėptu noras pažinti, pabandyti, ištyrinėti. Rima tu Rima, kodėl buvai apsnūdus???!!! Išvis! Kur tu buvai???
Dabar viena ranka jau kraunuosi daiktus į kuprinę, kita geriu kavą ir, va, trečia ranka rašau šį tekstą :D ir, rodos, tvirtai esu pasiryžusi nebeužmigdyti pabudintos savęs. Bandysiu. :)
Šis gimtadienis po daugelio daugelio metų man pačiai buvo kitoks.

Nors gaaal prieš išvažiavimą dar nusnūsiu šiek tiek :D. zzzz....