Pabučiuok pabučiuok pabučiuok, pareik namo

Gyvūnai yra poliglotai. Faktas. Gali būti Indijoj, Kinijoj ar Vokietijoj – kalbinamas šuo vizginas uodegą, o glostoma katė murks kaip ir visos kitos pasaulio katės. :) Viską jie supranta, nėra keturkojam neįkandamų kalbų. :) (Labai patinka, kai į tokią mano teoriją kai kurie žmonės reaguoja: „Ne, Rima, gyvūnai žodžių nesupranta, jie į tavo balso vibracijas reaguoja“. Ne! Tikraiii? :D) Žodžiu, pasilieku prie nuomonės, kad murkliai ir amkiai – gabiausi pasaulio poliglotai. :) Bet! Kiekvienoj šaly katinėlis ar šuniukas turi tam tikras atsiliepimo į kvietimą taisykles. Mūsų lietuviškas murklys, nors supras, tačiau apsimes įžeistu, jei Anglijoj jį šauksi „kitty kitty kitty“. Mūsiškiai labiausiai pripažįsta „kac kac kac“. O angliškas ūsuotas demonas susinervinęs tik truktels kelis kartus uodega, jei jam užlietuvinsi „kac kac kac“. :) Su šunimis šiek tiek lengviau – jie netokie išdidūs. :D Tad ir „Come here, boy. That‘s a good boy!” ir “Ateik čia, [vardas]. Šaunuolis!“ šitiem padarėliam neskamba nepadoriai užsienietiškai ir dažniausiai, jei nebūna kokia kaprizo musė įkandusi, vienodai reaguoja į kvietimą ir komplimentą. :) O žmonės, kurie pamiršta konkrečios šalies gyvūnų kvietimo taisykles, kartais patenka ir į nejaukiai linksmas situacijas. :) Pažįstamos Estijos rusės dukra atvyko į Londoną aplankyti mamos. Toji pažįstama augina riebų, ilgaplaukį ūsuotąjį, tad, nors ir augantis angliškoj aplinkoj, katinėlis save, matyt, labiau laiko Estijos rusu, negu anglamiauksiu. Šeimininkė ir jos artimieji miauklį šaukia „kis kis kis“. Kažko susinepatoginęs dėl naujo asmens jų šeimoje – tos moters dukters – katinas išnešė kudašių į kiemą. Mergina, truputį susirūpinus, kad kambarinis pūkis gali lauke pasiklysti, išlėkė paskui brangenybę. :) Katinas, kaip dažniausiai katinai tokiais – privatumo siekio – atvejais elgiasi, palindo po mašina. Panelė parkritusi ant kelių kviečia savo mamos turtą: „kis kis kis“, o šalia stovi kaimynas britas, stebi visą situaciją, rūko ir truputį sutrikęs po kelių minučių merginos klausia: „Are you suggesting me or the cat a kiss?“ (liet. „Tu bučkį siūlai man ar katinui?“) :D. Nežinantiems: angliškai „a kiss“ yra „bučinys“ lietuviškai. :) Tad, gerbiamieji, nesvarbu, kokios tautybės atstovu jūsų katinas save laiko, tačiau viešose erdvėse, ypač svečioj šaly, permąstykite savo žodžių racioną, kai bendraujate su savo keturkoju bičiuliu. :D Dar beveik „į temą“ prisiminiau istoriją, nutikusią Lietuvoje. Vienas laimingas ir mylimas katinas gavo iškalbingą Svoločiaus vardą. :D Vieną dieną, turbūt norėdamas nors kiek pateisinti savo vardą, ilgauodegis paspruko iš namų ir šeimininkų buvo pastebėtas besimalantis apie kiemo šiukšliadėžes. Katinui negrįžtant namo dar kelias dienas, jo šeimininkė, nėščia devintą mėnesį, nuėjo prie šiukšlinių ir kupinu vilties balsu savojo nevidono paprašė: „Svoločiau, nu būk žmOgus, pareik namo“. :D Galite įsivaizduoti, su kokia garbaus amžiaus kaimynės reakcija Svoločiaus savininkė susidūrė. :D :D :D Beje, istorija baigėsi laimingai – Svoločius namo iškart parkacino. Matyt, tiesiog norėjo šiek tiek išskirtinio dėmesio. :)