Pagamintas Islandijoje

Belgiškas šokoladas, šveicariškas šokoladas... Tai – dažniausiai linksniuojamos „šokoladinės“ šalys, bet ar teko kada girdėti apie islandišką šokoladą? :) Juodut juodutėlį, sudarytą iš 70 % „cocao“, pagamintą išorinio ledo ir požeminių karščių krašto sostinėje Reikjavike? Šokolado „Sirius“ pakuotė, „introduced in 1933 [...] has remained uncahnged since then“ (liet. „pristatyta 1933-iasiais, liko nepakeista”). Matosi. :) Skaitome pakuotės popierėlį toliau: „Through the years, the chocolate has been highly sought after by travelers in Iceland“ – suprask: šokolado ieško (kitas vertimo veiksmažodis būtų „vaikosi“ :D) Islandijoje apsilankantys keliautojai. :)
Aš myliu saldumynus. Ne „mėgstu“, o „myliu“ :), tačiau kaip ten bebūtų, pirmenybę teikiu pieniškam, o ne karčiajam šokoladui. :P Tad nieko negaliu, turinti tik lengvąją savo diletantizmo artileriją juodojo šokolado srityje, teigti dėl šio gardumyno (?) skonio. :) Man tai tiesiog dar vienas juodasis šokoladas ir tiek. :) Pirkau jį smalsumo vedina, nes dar neteko iš nieko girdėti, jog apsilankiusieji Islandijoje kaip lauktuves būtų parvežę islandiško šokolado. :) Ir taip gražiai mano šiaurietiškai ausiai skamba „Icelandic Chocolate“... :) Vos ne „pagaminta Lietuvoje“. :D Ir šokolado popierėlis patiko. :) Paprastas. Bet paprastume, žinia, slypi genialumas. :) Beje, dvi šokolado plytos, supakuotos kaip viena, buvo atiduotos smaližiam kaimynam, dievinantiems kartųjį šokoladą, o pakuotės popierėlis, likęs man (:D), vis dar yra prisisunkęs gardaus šokoladinio kvapo. Tad, manyčiau, islandiškam šokoladui vertinimo sąsiuvinuky galima dėti pliuso ženklą. :)
Kita diena. Islandiško šokolado istorijos tęsinys. :D Ryte, šalia mikrobangės, negobšūs kaimynai vis tiek lėkštelėje paliko man kelis gabalėlius šokolado. :D Tad ir sunaudojau jį, jei jau šį saldėsį taip pats likimas man bruka. :D Su natūraliais dribsniais, bananų gabaliukais ir karštu pienu šokoladas bliūdelyje sudarė puikią sąjungą. :) Tirpsta gerai ir turi tą tikrą šokoladinį kartumą. Su plonyčiais lietiniais ir plakta grietinėle, kurioje būtų įsmeigtos kelios braškės, – mmm-mmm! Pats gazas! :)

P. S. Rašydama šį įrašą prisiminiau draugę, kuri savo el. dienoraštyje kažkada, seniai seniai, taip pat rašė apie šokoladą, pagamintą „gerųjų žmonių“. :D Gal, sakau, čia beveik tendencingas bet kokio blogo augimas – kada nors imti ir parašyti apie kokį nors įdomų šokoladą? :D