Savas krantas

Šis ilgas įrašas gal ir būtų labiau skirtas gyvenantiems Londone arba bent jau Anglijoje :), tačiau, manau ir tikiuosi, jog tekstas gali sudominti ir Lietuvos lietuvius. :) Kai atvykę į Anglijos sostinę ir labai labai išsiilgę normalaus – lietuviško – maisto, žinotumėt kuria kryptimi sukti kojas. :)
Vieną šeštadienį mus vežančių ratų trikdanti navigacija (kur netrikdys, jei įgarsinimas – Algio Greitai :)) nuvedė mūsų kompaniją į nepažintus Londono Rytus. :) Pasirodo, nuvedė kiek tolokai nuo lietuvių virtuvės restorano „Krantas“. :P Teko per didžiausius šalčius kulniuoti iki tikslo. Jau mintyse pradėjau keiksnoti tą užkampį, į kurį net navigacija negali nuvesti teisingai, tačiau priartėjus prie neryškaus užrašo „Krantas“, buvo aiškiai pastebima gan nemaža stovėjimo aikštelė. Išvada – kaltas Algis Greitai :P. Pirmas pasitikęs vaizdas, visai nesusijęs su lietuvišku maistu ar lietuviško restorano aptarnavimu, tai – vienas vienužis prieš šampano butelį sėdintis pyplys. :D Taip jau sutapo – jo tetos, mamos ir močiutės traukė dūmą lauke, o mažius, idant nešaltų gatvėje, buvo paliktas prie stalo. Bet kaip čia liūdėsi ir jauiesi nepatogiai, kad ir likęs vienas, kai priešais akis – toks statinys. :D „Kranto“ erdvė, apžiūrėta tik internete, pasirodė realiai kur kas mažesnė. Tačiau lietuviška. Interjeras – daugiau ar mažiau Lietuvos kaimo. Na, iki „Čili kaimo“ dar toli gražu, bet medis, akmenų, vandens rato imitacijos sudaro kaimo sodybos įspūdį. Kranto motyvai gali būti pastebimi tik ant langų – užkabintos užuolaidos-tinklai ir keli jūros motyvai į juos įpinti.
Sutikti buvom ne iškart. Labai net ne iškart. :) Nors tokios vietos, kai į restoraną atėję klientai būtų nepastebėti, paprasčiausiai nėra :D. Laukėm gal kokį dešimt minučių, kol iš virtuvės išbėgo barmenė-padavėja. Tada dar užtruko, kol išsiaiškinom, ko kas nori, kad, ne, mes „ne maisto išsinešti“, o „pasilikti“, o jau tada buvom nuvesti prie mums rezervuoto stalelio. Nors į „Krantą“ vykom praėjus žiemos šventėms, tačiau restoranas vis dar puošėsi kalėdiniais bumbulais ir snaigėmis. :) Tiesa, šventiniu laikotarpiu tokia puošyba – pats tas! :) Patiko (man asmeniškai :)), kad restorane nebandyta muzikos derinti prie interjero – jokių armoškų garmoškų, jokių kaimo kapelų. Skambėjo SEL dainos iš albumo „Aš kaip žąsis“. :) Po to prieita prie kitų, angliškų dainų, leidžiamų per kažkokį muzikos kanalą plačiaekraniame televizoriuje. Atsiverčiam meniu – visi tradiciniai lietuviški patiekalai: vėdarai, žemaičių blynai, cepelinai burokėlių sriuba (vasarą žadama ją pakeisti šaltibarščiais) ir kt. Norintiems ne tokių lietuviškų valgių irgi yra iš ko rinktis – graikiško salotos, įvairūs žuvies, mėsos patiekalai. Beje, graikiškas salotas buvo galima rinktis arba su žuvimi, arba su vištiena. Valgiaraštyje, po patiekalų pavadinimais, skliausteliuose, žaismingi komentarai, pvz., „Cepelinai (tuo viskas pasakyta); Kotletai (visai kaip mamos); Vėdarai (nieko čia neaiškinsime) ir pan. :) Meniu suskirstytas į lietuvišką, anglišką ir rusišką – žodžiu, pritaikytas ne tik lietuvaičiams.
Mūsų stalas kaip pagrindinius patiekalus užsisakė karbonadą, vėdarų, keptą skumbrę ir kotletų; aperityvinius patiekalus: dienos sriubos, graikiškų salotų; suaugusieji iš gėrimų užsisakėm juodos kavos ir keletą alkoholinių kokteilių – „Kruvinąją Merę“ bei „Atsuktuvą“, o vaikai – du šokoladinius kokteilius ir vieną bananinį. Iš pradžių mus taip gana... savotiškai sutikusi padavėja, visą vakarienės laikotarpį buvo nuostabi patarnautoja – jautėmės mažiausiai kaip ministrai pirmininkai. :D Maisto, tiesa, teko laukti ilgokai, bet kaip patyrę restoranautojai mane protino, tai tik todėl, kad viskas virtuvėje ruošiama nepriekaištingai. Bet tiesa ir ta, kad kol lauki maisto ir siurbčioji alkoholinius gėrimus, natūralu, kad su kiekvienu galvos pasukimu pradeda suktis ir visas aplinkinis pasaulis. :D Taigi, mano bendražygiai jau buvo baigę savo starterius, o mano pilvas pradėjo groti maršus kaip reikiant. Vis tik savo užsakytų vėdarų sulaukiau, tačiau paskutinė – su valgytojais po to juokavom, kad virtuvės šefai išdarinėjo žarnas, idant viskas būtų šviežia. :D Bet maistui priekaištų neturiu. Nė vienas neturim – valgiai visiems be išimčių net labai patiko. Ir kad visai dėl ilgo laukimo nesikabinėčiau, dažnesni restoranautojai vėl mane, namudinę tundrą, paprotino: „Visiems antrus patiekalus atnešė vėliau, nes kai kas iš mūsų valgė pirmus patiekalus, o maisto tiekimas į stalą turi būti vienodas, idant baigtume vakarieniauti daugmaž vienu metu“. Aaa... :) (Būtumėt tai pasakę tam tikru metu mano gurgiančiam pilvui ir nuo kokteilių svaigstančiai galvai! :D) Desertui užsisakiau morengo su grietinėle ir braškėmis. Ir man, ir vaikams labai patiko. :) Tiesa, didelio desertų pasirinkimo nebuvo, itin dominavo obuolių pyragas: su ledais, su grietinėle, su cinamonu, be cinamono ir pan. :) Kai buvo panorėta užsisakyti dar vieno tokio pat deserto, padavėja truputį susinepatoginus, bet maloniai atsakė-patarė, jog deserto šiuo metu tektų labai ilgai laukti. :D Na, turbūt tą dieną virtuvėje būta kažkokių rimtų problemų... Beje, ne tik maistas, bet ir alkoholiniai gėrimai bei kava buvo labai vykę. Ir, kadangi vaikų pakartoti darsyk, tikrai gardūs buvo ir milkshake‘ai.
Sąskaita maloniai nustebino, nes, pvz., aš už sotų pagrindinį patiekalą, desertą, kavą ir kokteilį (antro nepirkau, buvau pavaišinta :)) sumokėjau tik apie 16 svarų! Paprastai kokiam nors restorane, žinoma, priklausomai ir nuo vietos, kurioje jis įsikūręs, vien už pagrindinį patiekalą mokama nuo 12 iki 16 svarų. Dar vienas „Kranto“ pliusas – kitoje gatvės pusėje esanti lietuviško (?) maisto parduotuvė „Lituanica“ (ne ta pati didžiausia, mažesnė :)), kurioje galima nusipirkti ne tik lietuviškų bei lenkiškų produktų, bet ir lietinių su įvairiais įdarais, ir so-so plovo, nelietuvakalbiams pristatomo užrašu „risotto“. :D
Taigi, ar atplaukčiau į „Krantą“ dar kartą? Taip! Ir draugus atsitempčiau. Net ir pažįstamus nekraštiečius, kurie norėtų susipažinti su lietuviška virtuve. Beje, neseniai teko susitikti su mažuoju vakaronės dalyviu, kuris pasakė: „Ech, patiko man „Krantas“. :) Savas, matyt... :)


Daugiau info - štai čia :)