Džiugesėliai, liūdesėliai, nustebimai ir visokie kitokie atradimai :) (Tęsinys)

• Pirkiniai, kuriais džiaugiuosi. :) Pirkinys Nr. 1. “Coldplay” albumas “Mylo Xyloto”. Neabejoju, kad geriausias jų darbas. Bet antrąkart šio albumo nepirkčiau. :D Tiesiog nepatinka Chriso Martino balsas – supratau, kad „Misija: Neįmanoma“ man prie tokio tipo vyriškų balsų priprasti. Vis tik važiuojant traukiniu, ar autobusu į oro uostą, man tai – pats geriausias ausų ir smegenų užimtumas. :) Mėgstamiausia daina – „Charlie Brown“, nors turbūt žinomiausia albumo daina plačiosioms auditorijoms vis dar – „Paradise“. Pasinaudosiu galimybe pasipuikuoti savo neblėstančia erudicija (:D) ir pasakysiu, kad Charlie Brown buvo garsus amerikiečių klounas. :D Nežinau, ar jo garbei taip „Coldplay“ pavadino dainą, tačiau ką tikrai žinau apie Charlie‘į Browną tai yra, kad jis mirė tą pačią dieną, kurią aš gimiau. :D (Karalius mirė! Tegyvuoja kara...lienė? :D) Gal tik metai neatitinka... :P Pirkinys Nr. 2. Mano mylimiausio komedinio serialo „Miranda“ „box set“ – pirmas ir antras sezonas. Viena naktis iki paryčių buvo skirta kikenimui, prunkštimui ir garsiam juokui (iki tam tikros, padorios, valandos, vėliau juoko garsas, kaimynų vardan, buvo kontroliuojamas :)). Manau, su „Miranda“ yra taip – arba myli, arba ne. Aš tai laaabaaai myliu. :) Pirkinys Nr. 3. Padėkliukas su čihuahua šuniuku rožine panko skiautere ir užrašu „Sex & Mugs & Rock’n‘Roll” :D. Nu negalėjau atsispirti tokiam žaviam deriniui. :D

• Pasirodo, kartais sugebu nustebinti net save pačią. Moku padaryti salotas! :D Improvizuotai skanias – va kur esmė. Improvizuoti ir visai vykusiai pagaminti! Aš! Įsivaizduojat?! :D

• Turėjau galimybę stebėti naktinį ir dieninį Liutoną nuo daugiabučio stogo. Lyg ant delno... Turbūt bet koks didesnio miesto žiburiuojantis naktinis atsivėrimas žmogaus akiai užimtų kvapą... Tai buvo vienas iš tų įspūdžių, kuris įstringa visam gyvenimui.

• Darbe netekau senųjų pareigų. Įgijau naujas. :) Na, bet aš nuoširdžiai ir savęs negailėdama dėl to ariau it kokie darbiniai jautis ir arklys kartu paėmus. :) Dabar vis dar mokausi, tad vis tiek laiko ir jėgų kažkam kitam nelabai lieka... Bet, regis, man toks „perdėtas požiūris į darbą“, kaip taikliai pasakė viena kolegė, patinka. Kitaip juk niekas nepriverstų dirbti iki negalėjimo, taip? :D Tiesa, neišpasakytai ilgiuosi savo buvusio skyriaus, bendradarbių ir darbų, kuriuos dirbdavome kartu. :) Bet gi reikia judėti į priekį, rasti azartą naujuose iššūkiuose, nenuvilti naujo kolektyvo ir tuo pačiu savęs. :) Žiauriai Daug Darbo Darbe – pagrindinė priežastis, kodėl dingau iš bet kokios internetinės veiklos: iš el. dienoraščio, Skype‘o, iš „Facebooko“, net iš kai kurių savo el. paštų. :P Ar įmanoma gyventi tik darbu? Pasirodo, kaip praktika įrodė, taip. :D Atsiprašau visų, kurie negavo ir vis dar negauna pakankamai arba, blogiau, negauna visiškai jokio mano dėmesio pastaraisiais mėnesiais. Patikėkit, man Jūs įdomūs, man svarbu, kaip Jums sekasi, kas vyksta Jūsų gyvenimuose. Tiesiog kol kas, kol viskas susinormalizuos, aš vis dar, nujaučiu, būsiu truputuką dingusi. Bet kai atsigausiu!.. Laukit laiškų ir dėmesio pertekliaus! :D Tikiuosi. Be to, niekas nedraudžia mane iš LT pasiekti smsais, skambučiais ar popieriniais laiškais. ;) (Jei kokį laišką pražiopsau, gerieji kaimynai įkiša paštą mano kambarin pro duris. :D)

Peace Maaan… :D

Jūsų Rimučiukas