Sesuo Judita

Omeny turiu Juditą Vaičiūnaitę. Poetas Algimantas Baltakis savo poezijos knygoje „Vienuolynas“ plunksnos kolegę pavadino seserimi Judita. :) Taigi, ši miesto poetė man yra KAŽKAS TOKIO. :) J. Vaičiūnaitė – drąsiai teigiu – mano mėgstamiausia poetė. Nepaprasto talento kūrėja! Seniai seniai su vienu universiteto laikų kolega kalbėjomės apie literatus savo kūriniuose rodančius Vilnių. Buvo minimi Ričardas Gavelis, Antanas Škėma, o bičiulis taip pasakė: „Mane su Vilniumi geriausiai supažindino Judita Vaičiūnaitė“. Ne tiek konkretūs architektūros statiniai, ne tiek adresai ar konkrečios istorijos vaikšto po J. Vaičiūnaitės Vilnių, kiek pati sostinės, ypač senamiesčio, dvasia: aura, kvapas, charakteristika. Rimtis. Reikia pasakyti, jog poetė nerašo išskirtinai vien apie Vilnių. Vaičiūnaitės poezijoje yra ir meilės, aistros, mitologinių temų. Tačiau menininkės poezijoje grynos gamtos temų nėra. Jei gamta ir prasimuša kur nors eilių rimuose, ji būna supinta su architektūros detalėmis, gatvės grindiniu – apgaubia kokį nors kultūros, urbanistinį reiškinį. Draugei, kurią taip pat kažkada pavadinau „poetica urbana“, pavasariais laiškuose vivenu, kaip pasiilgau Vaičiūnaitės poezijos, Vilniaus ir Henriko Radausko kaštonų. :) Kadangi – o džiaugsme! – Tauragės namų bibliotekoje visada grįžusi galiu rasti J. Vaičiūnaitės eilių, jas ir pavartinėju prieš užmiegant... Mano mano mano...

***
Aš dugne surasiu gintaro karūną,
ošiant priešistorinėms nakties pušims –
dėk čia galvą, sėsk šalia, nors čia nerūkoma,


nors žvaigždės skeveldra kaip akmuo atšips...

Sukryžiuotose bejėgiškose rankose
ji žėrės – nupūsiu debesų putas,
dumblą ir kriaukles nuo spindesio nugramdysiu
atsargiai lyg juvelyras... Sėsk. Pats tas

žaibiškas žaros prasiveržimas, iš tranzitoriaus
tarsi vėtra augs tamsi nyki banga...
Kaip koplytstulpis stovės grakštus ir įstrižas
senas kopų medis – vėjinė knyga.


(„Aš dugne surasiu gintaro karūną“, psl. 95, “Skersgatvių šešėliais aš ateisiu”, sud. Rasa Praninskienė, 2002 m., leidykla “Žuvėdra“)

Komentarai

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Patarlės ir posakiai

Vaizdas
Daug gražių patarlių, posakių, priežodžių yra lietuvių folklore, pavyzdžiui, „Ne aš kaltas – aplinka kalta“. :D Gerai, gerai... Baigiam juokus :). Svarbiausia, kad patarlės ir posakiai paprastai būna labai taiklūs! Iš lietuvių liaudies (arba bet kokios kitos liaudies) išminties lobyno laisvai galima pasirinkti ir pritaikyti sau patarlę, ar iš sentencijų jūros išžvejoti pasirinktą posakį bet kokiai situacijai! Pastaruoju metu mano einamiausi posakiai yra: „Dievulis – ne piemuo“ (Ačiū Audrai už priminimą ;)), „Šunys loja, karavanas eina“ (ačiū arabams :D), „Gimęs su marškinėliais“ (ne apie save aš taip, savaime suprantama :D), „Kuo pats kvepia, tuo ir kitą tepa“ (labai kulinarinė patarlė, ane ? :P). Yra ir tokių posakių, kurie girdimi mano aplinkoje dažnai, ale nu ... neina man su jais sutikti. Ne šiuo periodu. :D „Kas nedirba – tas nevalgo“ ir „kas nerizikuoja – negeria šampano“. Oi, klysta šie posakiai!!! :) Ypač pirmuoju atveju, dažnai čia pasitaiko, jog nedirbantys valgo kur kas ska...
Skaityti daugiau

Komplimentai

Vaizdas
Pasidžiaugsiu (na gerai gerai... pasigirsiu :P :D), kad darbe komplimentų sulaukiu dažnai. Dėl darbo. Nieko man tada daugiau nereikia - galiu kalnus versti atiduodama visas savo jėgas ir net nemokamai! :D (Greit, žiūriu, galima mane papirkti :D.) O kai iš kelių bičiulių netikėtai sulaukiau komplimentų, tada kažkaip susimąsčiau, kurie komplimentai man iš tiesų įstringa ir kodėl? Kažkaip neužsikabinu už komplimentų apie mano didelius papus (taip, ir tokių sulaukiu, nors krūtinė tikrai nėra milžiniška :D), arba už komplimentų, kur sakoma, kad "Ojetau, kokia tu sweet " :). Žinoma, be proto smagu, kad vertina mano darbą, kad giria už jį, tačiau, jei imčiau komplimentus, kurie nebūtų susiję su mano įdėtu darbu, tai būtų vieno bičiulio nuoširdus nusistebėjimas, kad aš galiu kokiam nors vaikinui nepatikti, nes tiesiog jo sąmonė neišneša tokios neteisybės :D. Dar vienas komplimentas, išgirstas iš mano tėčio, kuris tuo metu iki dangaus kilstelėjo, yra, kad aš futbolą išmanau geriau,...
Skaityti daugiau

Rumi šnabždesiai

Vaizdas
Kadangi pirmasis mūsų susidūrimas buvo itin sėkmingas ir šis poetas man paliko - pavartosiu labai jau klišinę frazę - neišdildomą įspūdį :), tiesiog negalėjau knygyne praeiti ramiai pro šalį ir nenusipirkti sufijaus, dervišo, filosofo Rumi eilėraščių rinkinio - "Whispers of the Beloved" (vertė Maryam Mafi ir Azma Melita Kolim, "Thorsons"). Tai jau ne pirmas šio eilėraščių rinkinio leidimas - poezijos meno kalvis - Rumi, pasirodo, išties yra labai populiarus. :D "Whispers of the Beloved" kupina Dievo (Alacho) tematikos - kitokių eilėraščių Rumi tiesiog neturi. :) Dievoieška nebrukama per prievartą, neminimas dievybės vardas, dauguma eilėraščių gali būti skaitomi ir kaip pasaulietiniai, Eroso, kur meilės išraiška - eilės skirtos mylimajam(-ajai), ir kaip meilės, skirtos aukštesniajai jėgai, žodžiai. Harmoningi, ramūs, erdvūs, kosminiai eilėraščiai. Atkreipkit dėmesį - ankstesniame sakinyje "kosminiai" rašiau be kabučių. :) Knygelės pradžioje pa...
Skaityti daugiau