Be cenzūros ir pasigailėjimo

Vaidotas Martinaitis - inspektorius, Eimutis Kvosčiauskas (dešinėje) - kirpėjas Robertas Rudavičius

Štai. Praėjo lygiai viena savaitė po mano apsilankymo spektaklyje "Žirklės" (į D. B. jį atvežė "Domino" teatras, labai už tai dėkoju) ir, nelaukdama dar vienos savaitės pabaigos, sėdu rašyti įrašo apie savo teatrinę patirtį. :D Su "Žirklėmis" pradėjau ir baigiau savo šiųmetinį teatrų sezoną. :D "Žirklės" - paprastas, lengvas spektaklis, kurį sukurpė vokietis Paul Portner (o su umliutais :)), lietuviškai auditorijai adaptavo aktorius Vaidotas Martinaitis, beje, spektaklyje jis pats vaidino inspektorių. Aš labai vertinu aktorinį meistriškumą. Tikrai yra tokių spektaklių, kai dėl kažkokių priežasčių aktoriai neparodo net savo aktorinio profesionalumo, nekalbant apie meistro klasę, blogiau būna, kai tie patys aktoriai net po kelerių metų nesugeba/nenori atsiskleisti ir parodyti profesionalumo, bet su "Žirklėmis" tai - ne šis atvejis. :) Spektaklio idėja - į žmogžudystės tyrimą įtraukti ir žiūrovų auditoriją. Superinteraktyvus spektaklis. :) Tai lyg ir gerai, lyg ir ne. :) Kodėl? Apie tai- tolesnis mano įrašas. Tai taip pat bus susiję su aktorių meistriškumo tema.
Taigi... Londoną nudžiugino šiek tiek lietuviško meno - kaip jau minėjau, į Londoną "Domino" teatras atvežė spektaklį "Žirklės". Siužetas detektyvinis (spektaklis ir yra pristatomas kaip kriminalinė komedija): nužudoma virš kirpyklos gyvenanti pianistė, visi esantys kirpykloje tampa įtariamaisiais. Publika taip pat įtraukiama spręsti kriminalo minklę - absoliutus žiūrovų pasirinkimas, kas pianistės žudikas. Ši idėja man labai patiko! Visi keturi aktoriai, vaidinantys įtariamuosius, turi savo individualų alternatyvųjį scenarijų, kurį turėtų suvaidinti žiūrovams, jei jis ar ji salės būtų išrinktas(-a) žudiku. Ir va nuo šios vietos noriu pasukti į kritiką. Ne aktoriams, ne pjesei, ne režisieriui. Kritika savo gimtajai faunai - lietuviams, apsilankiusiems pasikultūrinti.

Ineta Stasiulytė - Daiva Markauskaitė

Man žodžiai "opera", "operetė", "teatras", "baletas" visiškai nesiderina su žodžiais "alus", "guminukai", "išeinu, kada noriu į tualetą", "blizgi, trumpa, mėlyna suknelė, skirta naktiniam klubui" ar "rakinėju savo ilgus raudonus nagus, kol kiti kažką daro ant scenos". Niekaip nesiderina! O lietuvių auditorijos didžioji kontingento dalis kvepėjo giliu, dvasiniu provincialumu. Aš nieko prieš provinciją. Pati kilimo iš "kaimo" :). Bet netgi provincijose galima rasti išprususių, mandagių, apsiskaičiusių, mąstančių žmonių. Kurie MOKA GERBTI KITO DARBĄ. Čia pirmasis pasidalijimas žiūrovų išoriniu žavesiu. Antrasis įspūdis atnešė suvokimą, kad antrąkart į tokį interaktyvumą teatre nenorėčiau eiti. Nesvarbu, tai galėtų būti ir "Atviras ratas" Vilniuje su protingais, šviežių idėjų kupinais žmonėmis - atpurtė. :( Nebuvau didelė performansų ar hepiningų gerbėja niekad, o dabar nuo performansistų bėgsiu tekinom! Iš baimės, kad visi šitie neplanuoti aktorių pasirodymai ir/ar klausimai gali manyje iššaukti negarbingai pasirodysiančią visišką dundukę. Galiu atlaikyti dundukės įvaizdį, bet atrodyti negarbingai - nepakeliama. :P Žinau - senovės Romos laikais amfiteatrai taip pat mirgėdavo intearaktyviai nusiteikusių žiūrovų nykščių į viršų arba žemyn jūra, būdavo daug lotyniškų 'būūūūūūūū' arba garsaus klegesio, bet, žinot, tai - senųjų laikų Roma, o galų gale Romos imperija žlugo. Ką mum tai signalizuoja? :D Na, teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nykštelių miško ar 'būūūū', netgi kiaušinių ar pomidorų mėtymo į sceną nebuvo, bet jaučiaus esanti arti to. MANIFESTAS. Mieli spektaklių, operų, baletų, ar simfoninių orkestrų žiūrovai bei klausytojai - negerkite kibirais prieš kultūrinį įvykį ar jo metu alaus! PRAŠAU! IŠVIS! Nevartokite alkoholio! Įsivaizduokite, kad ne į spektaklį einate, ne pasitūsinti, o sėdate už prabangaus jaguaro vairo! O automobilis priklauso labai šūstram naujajam rusui! Manau, ši vizija turėtų jus, trokštančius, sustabdyti nors keliom valandom susilaikyti nuo laipsniais papuoštų gėrimų vartojimo. Aš rimtai! Pamąstykit apie naujojo ruso jaguarą. Ir dar! "Haribo" guminukų pakuotės šnarenimas taip pat, deja, teatre draudžiamas. Taip, tai erzina ir trukdo. O jei dar čepsite - beveik nepakeliama. Tikrai negalvoji apie tai, kas galėjo vargšę pianistę nudobti. Galvoji, kaip nenudobti seilių pritvinkusių kaimynų... Ir jūsų nelogiškų atsakymų padedant atkurti įvykių eigą irgi niekam nereikia! Ne tokios čia žaidimo taisyklės! Ir būtų labai sveikintina, net parašyčiau dešimt su pliusu, jei būčiau oficialiai jūsų "temsta" mokytoja, jeigu susivoktumėte, kada laiku sustoti nusišnekėti. Apskritai - šnekėti. Dar kai kas. Jei salėje šviesos vėl užgęsta ir apšviesta lieka TIK scena su aktoriais, tai, be jokių išimčių reiškia, jog interaktyvumas baigiasi, aktoriai toliau vieni atlieka savo darbą - vaidina. BE IŠIMČIŲ. "Gaidys" toliau vaidina gėjų, blondinė ir toliau vaidina tuštutę kirpėją ir net neketina "atsirYšti" kojų, nes jos vaidmuo toks - su "surištom" kojom. Ir t. t. Dar labai PRAŠAU - nevaikščiokite į tualetą bandomis, grįžę į salę nemuojuokite aktoriams, nesvarbu, koks jūsų tikslas - pasisveikinti ar parodyti, jog rankas išėjus iš tualeto nusiplovėte. Gerbkite aktorius. Leiskite jiem sakyti savo monologus, dialogus, polilogus. Ne, nemanau, kad ir jūs "taip galėtumėte". Niekas, gal ir jūs pats, taip iš tikrųjų nemanote.
Dabar apie aktorių profesionalumą ir meistriškumą. Vis tik įsivaizduoju, jog Lietuvoj net ir interaktyviam spektakly yra daugiau pagarbos. Su Londono lietuviais reikia mokėti dirbti. :) Kaip su ypatingų poreikių turinčiais vaikais. :) Ačiū Aisčiui Mickevičiui, Inetai Stasiulytei, Vaidotui Martinaičiui, Larisai Kalpokatei, Mindaugui Capui ir Eimučiui Kvosčiauskui už kantrybę, mokėjimą taikliai ir taikiai improvizuoti (čia ir pasireiškia meistriškumo klasė) ir mokėjimą nugesinti įsikarščiavusius. Ačiū už angliškų gatvių, miestų, prekybos tinklų, spaudos, ypač anekdotų pritaikymą lietuviškame spektaklyje. Brangieji aktoriai, tokie jau mes - Anglijos lietuviai - esame. Pasakymą "duonos ir žaidimų" priimame tiesiogiai. Pažodžiui. Tikiu, kad likote patenkinti savo darbu - auditorija jus pamilo! Bet, manyčiau, dar labiau turėtumėt būti savimi patenkinti dėl gebėjimo dirbti auklėmis paauglių darželyje. :)

P. S. Žmonės! Jei ateinate į spektaklį aptarti savo "kūrvų", išsikrapštyti panages ir parodyti, kad šiaip taip baigėte dvi klases, nuoširdžiai ir STIPRIAI patariu - geriau tada neikite išvis.

Foto "Domino" teatro