Kažkam mes irgi - tik neegzistuojantys ateiviai


Drąsiai pripažįstu - aš tikiu egzistuojant gyvybes kitose planetose. Nes jei mes egzistuojame, kodėl turėtų būti neįmanoma egzistuoti kažkam kitam? Mokslui net pats žmogus dar toks neatskleistas ir neištyrinėtas egzempliorius, tai ką jau kalbėti apie plačiąją galaktiką?.. :)
Bet tikėjimas kitos gyvybės egzistavimu nepaskatino manęs imtis žiūrėti animacinį filmą "Planet 51". :) Filmą žiūrėjau, nes aš - animacijos gerbėja :). Galbūt tai netgi veda į kažkokią užsilikusią vaikystės tiksinčią bombą. :D
Holivudo palaiminimą gavęs 2009 m. animacinis filmas, režisuotas "Šreko" ir "Šreko 2" kūrėjo Jorge Blanco, pasitelkus būrį žvaigždūnų. :) Apie ką: žemietis astronautas Charlesas T. "Chuckas" Bakeris (Dwayne Johanson) nusileidžia į planetą, kurioje gyvena 'ateiviai'. :) Tiem žaliem, įkypomis ausytėmis padarėliams, kuo puikiausiai kalbantiems angliškai ir turintiems po keturis pirštus ("high four!" :D) Chuckas yra tikrų tikriausias 'neegzistuojantis' už jų planetos ribų ateivis. :) Tada visa košė ir užverda: Chucką nori sumedžioti slaptosios tarnybos, planetos gyventojai jo bijosi, tik vienas vaikinukas Lemas (Justin Long) ryžtasi padėti svetimplanečiui. :) Viskas baigiasi laimingai: Chuckas grįžta į Žemę, Lemas susiporuoja su savo svajonių mergina Neera (Jessica Biel), o linksmasis robotukas, kuris moka vizginti anteną, Roveris lieka su Lemo draugu, kuris visada jam pamėtys akmenų. :D
Filmo pliusai: yra linksmų vietų: akmenų lietus ("It's raining cats and rocks" :D), gyvenimiškos situacijos, pritaikytos 'ateiviškam' gyvenimo būdui - visai smagu žiūrėti, kaip žmogiška būtybė staiga tampa neatpažįstama pabaisa kitoje planetoje. :) Žinoma, patiko ir visa edukacinė ir toleranciją skatinanti idėja. :)
Minusai: taip ir nežinau, ar galiu šį multiką priskirti mažų vaikų kategorijai. Filmas labai amerikoniškas - bajeriai kartais suprantami gali būti tik neblogai išmanantiems anglakalbių kultūrą ir šiek tiek kalbą, o kai kurie dalykai skirti tik mamytėms ir tėveliams. :) Bet, jei mano vaikas užsispirtų šią animaciją pažiūrėti, tikrai neprieštaraučiau. Nesiūlyčiau to filmo pati, matyt, bet, jei jau atžalėlė užsinorėtų, tai ką jau dabar... :)
Įdomumas: jau nuo "Ryklio istorijos" pastebėjau, kad tam tikri bruožai animuotam personažui suteikiami pagal jį įgarsinusio aktoriaus bruožus. Pavyzdžiui, tuokart mafijos tėvui - rykliui - Robkės De Niro apgamas ant skruosto, šiuokart - Justino Longo apvalaini žandukai Lemui...
Ir visai atvirai: pabaigoje ašarą nubraukiau. :P Bet čia visą bėdą suverčiu ant to, kad esu emigrantė ir iš tikrųjų, galima sakyti, nuo savo planetos irgi esu atskirta... Bet čia, žinokit, tik bėdos perkėlimas ant kito... :D Gal, paprasčiausiai, aš esu jautri. :D
Įvertinimas: 7/10.

Komentarai

  1. Nice :). Mes, moterys, jautrumas mūsų didesnis nei vyrukų, tad ašaros norma ;). Šiandienos straipsnio apie vyrus ir moteris iš "Psichologija tau" įtaka:). O straipsnis labai patiko, daug tiesos ;).

    AtsakytiPanaikinti
  2. Bet man net pačiai šiek tiek juokinga :D... Apsiašaroti dėl 'ateiviško' 'multiko'?.. :D :D : C'mmon!!!.. :D

    AtsakytiPanaikinti
  3. būna :D aš nuo "Pingviniukų Lolo ir Pepe" apsiverkdavau :)

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto