Kodėl neskaitau kelionių reportažų


Tikrai suprantu žmones, kurie su didžiuliu entuziazmu įklimpsta į kelionių aprašymų bei reportažų skaitymus via plačioji medijos erdvė. Bet aš neskaitau. Dažniausiai neskaitau. :) Nes paprasčiausiai nenoriu savęs skaudinti. Suomija, Norvegija, Tailandas, Naujoji Zelandija... Puiku, kas turi galimybę šias šalis aplankyti. Smagu ir dėl tų, kurie nuklysti gali kad ir į kaimynines Latviją, Estiją ar Lenkiją. Šias šalis, gal dėl likimo ar atsitiktinumo ir aš esu aplankiusi. Ir tai negaliu tvirtinti, kad jos man išnagrinėtos, aiškios, nė truputėlio nebeįdomios... Kiek turi pamatyti šalies, kad galėtum sakyti, kad šalis jau aplankyta, pamatyta, pajausta? Vis tiek negaliu skaityti straipsnių ar žiūrėti tv laidų, kuriose kalbama ir apie mano lankytus kraštus, nes žinau, kad bus daugybė vietų, kurių net nebūsiu sapnavusi, o apie lankymą jau nėra net ką kalbėti! :) Kai kas palinkčios paguodžiančiai galvomis: "Džiaukis tuo, ką matei, ką girdėjai, ką patyrei... Juk tai tik tavo, o ne ko nors kito potyris..." Bet turbūt čia mano nuodingasis perfekcionizmas kaltas - kai nori aprėpti kelionėje VISKĄ: susidaryti įspūdi apie gamtą, žmones, kultūrą, architektūrą, įpročius ir papročius, pramogas, muziką, kiną, ramybę ir chaosą, knygas, mintis, politiką, galvoseną, vertybes, teisėtvarką, dailę, humorą... Ir net jei atrasčiau kažką tokio, kas nebūtų iki negalėjimo turistų pėdų nutryptas, apčiupinėtas ar apžiūrėtas, vis tiek atsiras vieta ar objektas, kurie vis tiek liks mano neaplankyti... Dar viena priežastis, kodėl nevilioja manęs svečių šalių pristatymai - tai nuvokimas, kad vienos ar kitos šalies, o tuo labiau daugiau nei vieną kartą, aplankyti negalėsi. Taip taip... Žinau... Jei labai nori - viskas įmanoma. Bet realiai mąstant ir prisiimant suaugusio žmogaus atsakomybes, prioritetai teikiami kitiem noram. :) O ir realios galimybės matomos: pvz., gal turėčiau galimybę keliauti į Antarktidą, bet realiai suvokiu, kad ne mano sveikatai ir jėgoms šitai. :) Džiaugiuosi dėl tų, kurie sako, kad žurnalo puslapiuose ar žiūrėdami Travel kanalą jaučiasi taip, lyg iš tiesų keliautų. Man kelionė į kitas šalis, pasitelkiant mediją, ir yra tiesiog "LYG". Lyg eitum, lyg matytum, lyg uostum, lyg ragautum, lyg liestum. Netikra. Tai kartais skaudina.
Na, pripažįstu, kad ir aš fiktyviai ir nemokamai keliauju istorijomis - skaitau knygas, susigretinu su knygų personažais. Žiūriu filmus. :) Gal, kaip manęs netraukia kelionių reportažai, yra žmonių, kurie nemėgsta žiūrėti meninių filmų ir skaityti fiktyvių istorijų, būtent dėl tos pačios priežasties. :)

Komentarai

  1. O! Žinok ir aš neskaitau :). Bet ne vien dėl to - dar ir todėl, kad kelionė - tai JUDĖJIMAS, todėl aprašymų SKAITYMAS man nepriimtinas. Tiesa, kad visko niekada neaprėpsi, kad ir kaip norėtum, na bet mane tai žavi, nes kiekvienas žmogus iš vienos ar kitos išvykos parsiveža savų įspūdžių, akimirkų ir užfiksuotų vaizdų. Ir tuo tik įdomiau :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Taip! Pritariu dėl visko! :D Tikrai puikiai pasakyta: KELIONĖ - tai JUDĖJIMAS.:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. įdomus išaiškinimas, gal ir teisingas, ot mes su D būna juokaujam, va ir anglijoj pabuvom, va portugalijoj, dabar ispanijoj... besiklausydami savų keliavusių kažkurtais. bet iš tikro užknisa, savotiškai, nes norisi vistik geriau pačiam pamatyti, pabūti, pajausti, išgyvetoi kelionę, taigis tikrai, kelionė - judėjimas, pritariu :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. tai aišku, nėt ko lyginti, kai pats keliauji, o kai kas nors kitas, kad ir labai artimas, pasakoja... O ir skirtumas yra didžiulis, ar tik keliauji, ar turistauji, ar ir dirbi bei gyveni... Kiek daug aspektų, kuriais galima pamatyti kraštą! P.S. A. Užkalnis savo knygoje "Anglija: apie tuos žmones ir jų šalį" labai puikiai atskleidžia tikrąją padėtį UK, joje gyvenančio ir dirbančio žmogaus akimis .

    AtsakytiPanaikinti
  5. O aš rašau savo įspūdžius kelionių dienoraštyje ir esu labai patenkinta. Jūsų nuomonė mane kiek nuliūdino. Na taip, per trumpą laiką neįmanoma pažinti šalies, o pažinti viso pasaulio neužteks ir gyvenimo. Bet juk reikia džiaugtis ir tomis mažomis kelionių akimirkomis. Ir žinote ką? Kiekvieną kartą grįžusi aš suprantu, kad gražiausia pasaulio šalis yra Lietuva.

    AtsakytiPanaikinti

Rašyti komentarą

Populiarūs šio tinklaraščio įrašai

Lėktuvai vietoj žvaigždžių

Kavos gėrimo ritualas

Princo dienoraštis. Jokio kontakto